3.27 Kokios yra liturginių metų šventės?
Liturginiai metai prasideda adventu ir Kalėdų laiku. Gavėnia yra pasninko laikas ir pasiruošimas svarbiai iškilmei, kurią švenčiame per Velykas, ─ Jėzaus Prisikėlimui. Velykų laikas baigiasi po Kristaus Žengimo į dangų ─ per Sekmines.
„Eiliniu“ laiku (likusiu liturginių metų laiku), atšventę didžiausias su Jėzumi susijusias šventes, esame kviečiami išmokti vis labiau gyventi Dievo vaikų gyvenimą. Taip pat yra švenčių, gerbiančių Mariją, šventuosius ir angelus. Paskutinį liturginių metų sekmadienį švenčiame Kristaus Karaliaus iškilmę. Dievo valdymas remiasi ne tiek įstatymais, kiek meile.
Ką laikome liturginiais (Bažnyčios) metais?
Liturginiai, arba Bažnyčios, metai – tai minėjimas per ištisus metus išdėstytų Kristaus gyvenimo slėpinių, nuo tapimo Žmogumi iki šlovingo antrojo Atėjimo. Jie prasideda adventu – tai Viešpaties laukimo metas. Pirmoji metų kulminacija – Kalėdų šventės, antroji – dar didesnė – atperkanti Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas per Velykas. Velykų laikas baigiasi Sekminėmis – Šventoji Dvasia ateina į žemę ir veikia Bažnyčioje. Į liturginius metus įsiterpia Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų minėjimai, kai Bažnyčia pagerbia ir šlovina Dievo malonę, suteikusią žmonėms išganymą. [Youcat 186]
Po Velykų laiko, kuris praėjusį sekmadienį baigėsi Sekminėmis, liturgiškai grįžome į „eilinį“ laiką. Tačiau tai nereiškia, kad krikščionys turi būti mažiau atsidavę: iš tiesų per sakramentus įžengę į dieviškąjį gyvenimą, esame pašaukti kasdien būti atviri dieviškosios malonės veikimui, augti Dievo ir artimo meile. [Popiežius Benediktas XVI, „Viešpaties angelo“ malda, 2010 m. gegužės 30 d.]
