3.34 Kada švenčiame Šeštines bei Sekmines?
Prisikėlęs Velykų sekmadienį, Jėzus per keturiasdešimt dienų rodėsi savo mokiniams. Jis kalbėjo jiems apie Dievą ir ateitį, kurią buvo paruošęs žmonėms, ─ Dievo Karalystę (Apd 1, 3)Apd 1, 3: Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo karalystę.. Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Velykų sekmadienio, mes minime Jėzaus Žengimą į dangų.
Dienas po Jėzaus Žengimo į dangų Jo mokiniai praleido maldoje (Apd 1, 14)Apd 1, 14: Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei jo broliais.. Kaip ir mes, jie laukė Padėjėjo, arba Guodėjo, – Šventosios Dvasios, kurią pažadėjo Jėzus (Jn 17, 7Jn 17, 7: Dabar jie suprato, jog visa, ką man esi davęs, iš tavęs kyla., Apd 1, 9-11Apd 1, 9-11: Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. Kai jie akių nenuleisdami žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų“.). Sekminės yra penkiasdešimta diena po Velykų. Tai yra diena, kada švenčiame Šventosios Dvasios įžengimą į krikščionių gyvenimą. Apaštalai buvo tokie pilni Šventosios Dvasios, kad jautėsi spirte spiriami skelbti Jėzaus Evangeliją.
Ką reiškia pasakymas, kad Jėzus įžengė į dangų?
Kaip vienas iš mūsų Jėzus nuėjo pas Dievą ir pasiliko ten amžinai. Dievas per savo Sūnų mums, žmonėms, yra žmogiškai artimas. Jėzus Evangelijoje pagal Joną sako: „0 aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus trauksiu prie savęs“ (Jn 12, 32).
Naujajame Testamente Kristaus žengimas į dangų žymi keturiasdešimt dienų trukusio ypač artimo Prisikėlusiojo ryšio su mokiniais pabaigą. Tą dieną Kristus su visa savo žmogyste įeina į Dievo šlovę. Šventajame Rašte tai išreikšta simboliais „debesis“ ir „dangus“. „Žmogus, – sako popiežius Benediktas XVI, – randa vietos pas Dievą.“ Dabar Jėzus Kristus yra pas Tėvą, iš kur Jis „ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti“. Kristaus žengimas į dangų reiškia, kad Jėzus žemėje nematomas, tačiau gyvena tarp mūsų. [Youcat 109]
Kas atsitiko per Sekmines?
Penkiasdešimt dienų po Prisikėlimo Viešpats iš dangaus atsiuntė savo mokiniams Šventąją Dvasią. Prasidėjo Bažnyčios laikas.
Sekminių dieną Šventoji Dvasia baimės apimtus apaštalus padarė drąsiais Kristaus liudytojais. Per trumpiausią laiką pasikrikštijo tūkstančiai žmonių – tai buvo Bažnyčios gimimo valanda. Per Sekmines įvykęs kalbėjimo įvairiomis kalbomis stebuklas rodo, kad nuo pat pradžių Bažnyčia priklauso visiems – ji yra visuotinė (lot., iš gr. – katalikiška) ir misinė. Ji kalba visiems žmonėms, įveikia etnines ir kalbines ribas, ją visi gali suprasti. Iki šiol Šventoji Dvasia yra Bažnyčios gyvybės eliksyras. [Youcat 118]
„Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu <...> Imkite Šventąją Dvasią“ (Jn 20, 21-22); štai ką mums sako Jėzus. Dvasios padovanojimas Prisikėlimo (dienos) vakarą vėl pasikartojo Sekminių dieną, šį kartą sustiprintas nepaprastais išoriniais ženklais <...> kaip vėjas, sudrebinęs vietą, kurioje buvo apaštalai, pripildydamas jų protus ir širdis. Jie gavo tokią didelę naują jėgą, kad galėjo skelbti Kristaus Prisikėlimą įvairiomis kalbomis. [Popiežius Pranciškus, Sekminių homilija, 2015 m. gegužės 24 d.]
