4.19 Kodėl taip pabrėžiama santuoka ir šeima?
Dievas sukūrė žmones kaip savo didžiulės meilės išsiliejimą. Jis taip pat davė mums svarbią užduotį perduoti tą meilę ir todėl būti vaisingais (Pr 1, 28)Pr 1, 28: Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams.
Santuoka yra išskirtinis vyro ir moters, kurie myli vienas kitą ir nori praleisti likusį savo gyvenimą kartu , santykis. Kai jie patiria savo meilę taip pat ir lytiniuose santykiuose, ši meilė tiesiogine prasme gali tapti vaisinga, nes yra pradedami ir gimsta vaikai. Šeimos gyvenimas yra svarbus vaikams: pavyzdžiui, jis padeda jiems tapti socialesniems ir atsparesniems ir tai (tikėkimės) yra aplinka, kurioje jie pirmą kartą sužino apie tikėjimą. Todėl šeima kartais vadinama kertiniu visuomenės akmeniu.
Kokią vietą visuomenėje užima šeima?
Šeima yra pirminė žmonių visuomenės ląstelė ir pirmesnė už bet kokį viešosios valdžios pripažinimą. Šeimos pagrindai ir vertybės sudaro visuomenės gyvenimo pamatą. Šeimos gyvenimas įvesdina į gyvenimą visuomenėje. [KBKS 457]
Kodėl šeimos yra nepakeičiamos?
Vaikas gimsta iš tėvo ir motinos ir, kad galėtų saugiai ir laimingai augti, jam reikia jaukios ir saugios šeimos.
Šeima yra pirminė žmonių visuomenės ląstelė. Mažoje šeimos aplinkoje puoselėjamos vertybės ir principai lemia visavertį, solidarų visos visuomenės gyvenimą. [Youcat 369]
Kokie yra nusižengimai santuokos kilnumui?
Tokie kaip svetimavimas, ištuoka, daugpatystė, kraujomaiša, laisvoji sąjunga (gyvenimas susidėjus, konkubinatas), lytinis aktas iki santuokos arba už santuokos ribų. [KBKS 502]
Kas yra svetimavimas? Ar skyrybos leistinos?
Svetimavimas (santuokinė neištikimybė) yra dviejų partnerių intymūs santykiai, kai bent vienas iš jų yra susituokęs su kitu. Svetimavimas yra didžiausia meilės išdavystė, Dievo akivaizdoje sudarytos sandoros pažeidimas ir skriauda artimui. Pats Jėzus aiškiai pasakė, kad santuoka yra neišardoma: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ (Mk 10, 9) Atsižvelgdamas į pirminę Kūrėjo valią, Jėzus atšaukė Senajame Testamente toleruotas skyrybas.
Jėzus davė padrąsinantį šios ištarmės pažadą: „Jūs, kaip Dangaus Tėvo vaikai, turite gebėjimą mylėti visą gyvenimą!“ Vis dėlto būti ištikimam visą gyvenimą nėra paprasta. Negalima smerkti žmonių, kurių santuoka žlunga. Tačiau tie krikščionys, kurie lengvabūdiškai nutaria skirtis, užsikrauna kaltę. Jie nusideda santuoka pasireiškiančiai Dievo meilei. Jie nusideda savo paliktiems sutuoktiniams ir apleistiems vaikams. Žinoma, nepakeliama tapusios santuokos ištikimasis partneris gali išsikraustyti iš bendrų namų. Kad būtų išvengta nelaimės, net galimos civilinės skyrybos. Pagrįstais atvejais Bažnyčia gali Santuokos bylų procese peržiūrėti santuokos galiojimą. [Youcat 424]
Tai Dievas sujungė [du žmones] į viena taip, kad jie, sakoma, yra jau nebe du, „o vienas kūnas“ <...> nuo to laiko, kai moteris yra ištekėjusi už vyro. Ir, kadangi Dievas juos sujungė, dėl šios priežasties tų, kurie yra sujungti Dievo, atveju esama „dovanos“. [Origenas, Evangelijos pagal Matą komentaras, 14 knyga, 16 sk. (MG 13, 1229)]
