4.25 Kaip veikia natūralus šeimos planavimas?
Priešingai nei tabletės ir kiti kontraceptikai, kuriems Bažnyčia nepritaria , natūralaus šeimos planavimo (NŠP) metodai grindžiami poros sąmoningu savo lytinio vaisingumo stebėjimu.
Veiksmingiausi yra metodai, kurių pagalba stebimi įvairūs moters kūno pokyčiai. Pagrindinis šių metodų ir kontraceptikų skirtumas yra tas, kad natūralaus šeimos planavimo atveju pora labai sąmoningai pasirenka atsakingą, natūralų ir sveiką būdą išgyventi savo meilę kartu santuokoje .
Kada yra morali gimstamumo kontrolė?
Gimstamumo kontrolė, išreiškianti vieną iš atsakingos tėvystės ir motinystės aspektų, objektyviai atitinka moralę, kai iš išorės nespaudžiami sutuoktiniai atlieka ją ne dėl savanaudiškumo, bet dėl rimtų priežasčių ir taikydami objektyvius moralės kriterijus atitinkančius metodus, t. y. periodiškai susilaikydami ir naudodamiesi nevaisingais laikotarpiais. [KBKS 497]
Kokios gimstamumo kontrolės priemonės yra nemoralios?
Iš esmės nemoralus yra kiekvienas veiksmas, pavyzdžiui, tiesioginė sterilizacija arba kontracepcija, kuriuo numatant santuokinį aktą arba jį atliekant, arba pasireiškiant natūraliems jo padariniams kaip tikslo ar priemonės siekiama sutrukdyti gyvybės pradėjimui. [KBKS 498]
Ar gali krikščionys sutuoktiniai reguliuoti nėštumus?
Taip, krikščionys sutuoktiniai gali ir privalo atsakingai elgtis su gebėjimu pradėti gyvybę.
Pasitaiko tokių socialinių, psichinių ar sveikatos sąlygų, kai dar vienas vaikas būtų nepakeliamas iššūkis sutuoktiniams. Tačiau sutuoktiniai turi laikytis aiškių kriterijų: reguliuoti gimimus nereiškia, pirma, apskritai atsisakyti pradėti vaiką; antra, vaikų nenorėti dėl egoistinių motyvų; trečia, pasiduoti išorinei prievartai (pavyzdžiui, kai valstybė nustato, kiek vaikų gali turėti sutuoktinių pora); ketvirta, manyti, kad leistina bet kokia priemonė. [Youcat 420]
Kodėl ne visos priemonės vaikui nepradėti yra geros?
Kaip sąmoningo gimimų reguliavimo metodą Bažnyčia pripažįsta išplėtotą savęs stebėjimą ir natūralų šeimos planavimą (NŠP). Jie nepažeidžia vyro ir žmonos orumo; jie atsižvelgia į vidinius moters kūno dėsnius; jie reikalauja švelnumo ir pagarbaus, dėmesingo tarpusavio elgesio ir todėl yra meilės mokykla.
Bažnyčia rūpestingai laikosi prigimtinės tvarkos ir mato jos gilią prasmę. Todėl Bažnyčia nėra abejinga, kai sutuoktiniai manipuliuoja moters vaisingumu ar naudojasi natūralia moters vaisingų ir nevaisingų dienų kaita. Ne veltui natūralus šeimos planavimas vadinamas natūraliu – jis yra ekologiškas, integralus, atsižvelgiantis į partnerį ir nekenkia sveikatai. Be to, teisingai naudojantis, jis yra netgi efektyvesnis nei tabletė (Perlo indeksas aukštesnis). O visas dirbtines apsaugos nuo pastojimo priemones, t.y. chemines (piliules), mechanines (prezervatyvus, spirales) ir chirurgines (sterilizacija), Bažnyčia atmeta, nes jos kliudo vyrui ir moteriai visiškai susivienyti. Kai kurios priemonės gali net pakenkti moters sveikatai, lemti persileidimą ir ilgam sutrikdyti sutuoktinių meilės gyvenimą. [Youcat 421]
<...> svarbūs natūralaus vaisingumo reguliavimo centrai. Juos reikia skatinti kaip vertingą pagalbą atsakingai tėvystei, kurios dėka visi individai, ir pirmiausia kūdikis, pripažįstami ir gerbiami kaip savaiminė vertybė, o kiekvienam sprendimo kriterijus yra nesavanaudis savęs dovanojimas. Konkretus santuokos ir šeimos konsultacijų darbas – vadovavimas ir profilaktika – atliekamas remiantis antropologija, atitinkančia krikščionišką asmens, santuokos ir lytiškumo vaizdą, taip pat gali daug padėti vėl atrandant meilės bei gyvybės prasmę, remiant ir lydint kiekvieną šeimą jos, kaip „gyvybės šventovės”, misijoje. [Popiežius Jonas Paulius II, Evangelium Vitae, 88]
