3.41 Kodėl moterys ir vedę vyrai negali tapti kunigais?
Jėzus sąmoningai apaštalais pasirinko tik vyrus. Jo mokinės moterys turėjo kitokį, nors ne mažiau svarbų, vaidmenį. Kaip ir jo pirmtakai, popiežius Pranciškus yra atsidavęs ir moterų, ir vyrų įtraukimui į Bažnyčios valdymą, atsižvelgiant į aplinkybes, paliktas paties Jėzaus.
Apaštalai perdavė tarnystę savo įpėdiniams (vyskupams) bei jų padėjėjams (kunigams ir diakonams). Vakarų Katalikų Bažnyčioje kunigai ir vyskupai neveda. Jie laisvai pasirenka visiškai pasišvęsti Jėzui celibatiniame gyvenime ir visame kame sekti Jėzaus pavyzdžiu. Tai leidžia jiems būti visiškai laisviems eiti ten, kur juos siunčia Jėzus ir Bažnyčia.
Kodėl jis vadinamas Šventimų sakramentu?
Sąvoka Šventimai [Ordo] nusakomas bažnytinis luomas, į kurį įjungiama išskirtiniu įšventinimu [ordinatio], dėl ypatingos Šventosios Dvasios dovanos leidžiančiu naudotis šventąja galia, Kristaus vardu ir autoritetu tarnaujant Dievo tautai. [KBKS 323]
Kas vyksta per Šventimus?
Įšventinamasis gauna Šventosios Dvasios dovaną, šventąją galią, kurią jam per vyskupą suteikia Kristus.
Būti kunigu – tai ne vien tik prisiimti pareigas ar tarnystę. Šventimais kunigui suteikiama tam tikra galia ir pasiuntinystė padėti tikėjimo seserims ir broliams. [Youcat 249]
Kas gali priimti Šventimų sakramentą?
Kad šis sakramentas galiotų, jį priimti gali tik pakrikštytas vyriškosios lyties asmuo; Bažnyčia žino esanti saistoma paties Viešpaties šitokio pasirinkimo. Niekas neturi teisės reikalauti Šventimų sakramento, o tinkamumą tarnybai privalo įvertinti Bažnyčios vadovybė. [KBKS 333]
Kaip švenčiamas Šventimų sakramentas?
Visų trijų laipsnių Šventimų sakramentą vyskupas teikia, uždėdamas rankas ant įšventinamojo galvos ir kalbėdamas iškilmingą konsekracijos maldą. Ja vyskupas prašo Dievą ypatingo Šventosios Dvasios išliejimo ir įšventinamojo tarnavimui reikalingų jos dovanų. [KBKS 331]
Kaip Bažnyčia aiškina Šventimų sakramentą?
Senosios Sandoros kunigų uždavinys buvo tarpininkauti tarp dangiškųjų ir žemiškųjų dalykų, tarp Dievo ir Jo tautos. Kadangi Kristus yra vienintelis „Dievo ir žmonių Tarpininkas“ (1 Tim 2, 5), Jis šią kunigystę atbaigė ir užbaigė. Po Kristaus kunigystė galima tik Kristuje, Kristaus Aukoje ant kryžiaus ir per Kristaus pašaukimą bei apaštalinę pasiuntinystę.
Katalikų kunigas, teikiantis sakramentus, veikia ne savo galia ar tobulumu (toks, deja, jis dažnai nėra), bet atstovaudamas Kristui (in persona Christi). Šventimai suteikia jam perkeičiančią, gydančią, išganančią Kristaus galią. Kadangi kunigas pats, be Kristaus, viso to negali, pirmiausia jis yra tarnas. Todėl kiekvienas tikras kunigas atpažįstamas iš nusižeminimo ir nuolankaus stebėjimosi savo pašaukimu. [Youcat 250]
Ar tai, kad tik vyrai gali gauti Šventimų sakramentą, nėra moterų nuvertinimas?
Nuostata, kad tik vyrai gali gauti Šventimus, jokiu būdu nenuvertina moters. Prieš Dievą moters ir vyro orumas yra vienodas, tik jų uždaviniai ir charizmos skirtingi. Bažnyčia jaučiasi saistoma fakto, kad Jėzus, per Paskutinę vakarienę įsteigdamas kunigystę, išrinko tik vyrus. 1994 m. popiežius Jonas Paulius II išaiškino, kad Bažnyčia nėra įgaliota suteikti kunigų Šventimus moterims, ir visi Bažnyčios tikintieji turi to laikytis.
Jėzus, kaip joks kitas to meto žmogus, provokuojančiai gerai vertino moteris, dovanojo joms savo draugystę ir jas gynė. Moterys buvo Jo sekėjos, ir Jėzus vertino jų tikėjimą. Net pirmoji Jo prisikėlimo liudytoja yra moteris. Todėl Marija Magdalietė buvo pavadinta apaštalų apaštale. Vis dėlto Šventimai ir ganytojo pareigos visada buvo suteikiamos tik vyrams. Vyrai kunigai turi bendruomenėje atstovauti Jėzui Kristui. Būti kunigu – tai ypatinga tarnystė, kurioje vyras turi atlikti vyro ir tėvo vaidmenį. Tačiau tai nėra vyro viršenybės forma. Moterys Bažnyčioje, kaip matyti iš Marijos pavyzdžio, vaidina vaidmenį, kuris yra ne mažiau svarbus nei vyro, tai – moters vaidmuo. Ieva tapo visų gyvųjų motina (Pr 3, 20). Kaip „visų gyvųjų motinos“, moterys turi ypatingų talentų ir sugebėjimų. Be jų mokymo, skelbimo, karitatyvinės veiklos, dvasingumo ir sielovados Bažnyčia būtų „pusiau paralyžiuota“. Vyrai, Bažnyčioje savo kunigo tarnystę naudojantys kaip galios instrumentą ar moterims neleidžiantys veikti pagal jų charizmas, nusižengia meilei ir Jėzaus Šventajai Dvasiai. [Youcat 257]
Kodėl Bažnyčia reikalauja, kad kunigai ir vyskupai laikytųsi celibato?
Jėzus laikėsi celibato norėdamas parodyti savo nepadalytą meilę Dievui Tėvui. Nuo Jėzaus laikų perimti Jėzaus gyvenimo būdą ir „dėl Dangaus Karalystės“ (Mt 19, 12) gyventi skaistų nevedusiųjų gyvenimą yra meilės, pasišventimo Viešpačiui nepadalyta širdimi ir visiško savęs atidavimo tarnystei ženklas. Romos Katalikų Bažnyčia reikalauja, kad jos kunigai ir vyskupai gyventų tokį gyvenimą, o Rytų Bažnyčia – kad tik vyskupai.
Celibatas, anot popiežiaus Benedikto XVI, nereiškia, kad esi be meilės, bet reiškia, jog esi pagautas aistros Dievui. Kunigas, laikydamasis celibato, turi vaisingai darbuotis atstovaudamas Dievo ir Jėzaus tėviškumui. Toliau popiežius sako, kad „Kristui reikia subrendusių ir vyriškų kunigų, gebančių parodyti tikrą dvasinę tėvystę“. [Youcat 258]
Skaistusis Kristus ir Mergelė Marija savyje paskyrė pirmuosius mergeliškumo vaisius abiems lytims. Apaštalai arba gyveno mergeliškumu, arba buvo vedę <...> Tie asmenys, kurie pasirinkti būti vyskupais, kunigais ir diakonais, arba gyvena mergeliškumu, arba našlauja; arba bent jau, priėmę kunigystę, duoda nuolatinio skaistumo įžadą. [Šv. Jeronimas, Laiškai, 48, 21 (ML 22, 510)]
Dėl moterų [įšventinimo į kunigus], to negalima daryti. Kai buvo iškeltas šis klausimas, po labai ilgų svarstymų popiežius šventasis Jonas Paulius II aiškiai tai konstatavo. Ne todėl, kad moterys nebūtų pajėgios, bet <...> žiūrėkite, Bažnyčioje moterys yra svarbesnės nei vyrai, nes Bažnyčia yra moteris. Mes kalbame apie Bažnyčią kaip apie „Ją“; Ji yra Kristaus Nuotaka, o Mergelė Marija yra svarbesnė nei popiežiai, vyskupai ir kunigai. [Popiežius Pranciškus, Spaudos konferencija skrydžio metu, 2015 m. rugsėjo 27 d.]