1.13 Kokia kalba buvo parašyta Biblija?
Daug Senojo Testamento knygų buvo parašytos nuo 1200 iki 100 m. pr. Kr. hebrajiškai – Izraelio tautos kalba. Nuo šeštojo amžiaus prieš Kristų išpopuliarėjo aramėjų kalba. Kai kurios Senojo Testamento dalys buvo parašytos šia kalba – pagrindine kalba, kuria Jėzaus laikais kalbėta Šventojoje Žemėje.
300-100 m. pr. Kr. Šventasis Raštas buvo išverstas į graikų kalbą (šį vertimą vadiname Septuaginta, nes tuo laiku graikiškai buvo kalbama kur kas dažniau nei hebrajiškai. Naujasis Testamentas buvo parašytas graikiškai.
Kas yra Raštų kanonas?
Raštų kanonas yra Apaštalų Tradicijos Bažnyčioje atrinktų visų šventųjų raštų sąrašas. Šį kanoną sudaro 46 Senojo Testamento ir 27 Naujojo Testamento knygos. [KBKS 20]
Kaip teisingai skaityti Šventąjį Raštą?
Teisingai skaityti Šventąjį Raštą – tai skaityti jį meldžiantis, vadinasi, veikiant Šventajai Dvasiai, kurios įkvėpimu jis ir atsirado. Jis yra Dievo žodis ir tikras Dievo kreipimasis į mus.
Biblija tarsi ilgas Dievo laiškas mums. Todėl skaityti šventuosius raštus turime su meile ir pagarba: pirmiausia, Dievo laišką būtina iš tikrųjų skaityti, o ne rankioti atskiras detales, negalvojant apie visumą. O tos visumos centras ir ašis – Jėzus Kristus, apie kurį kalbama visoje Biblijoje, taip pat ir Senajame Testamente. Taigi šventuosius raštus turime skaityti su tokiu pačiu gyvu Bažnyčios tikėjimu, iš kurio jie ir yra kilę. [Youcat 16]
Kokią reikšmę krikščioniui turi Senasis Testamentas?
Senajame Testamente Dievas apsireiškia kaip pasaulio Kūrėjas ir Palaikytojas bei žmonių Vadovas ir Ugdytojas. Ir Senojo, ir Naujojo Testamento raštai yra Dievo žodis. Be Senojo Testamento negalima suprasti Jėzaus.
Senajame Testamente prasideda didžioji tikėjimo mokymo istorija, kuri Naujajame Testamente daro lemiamą posūkį ir baigsis antruoju Kristaus atėjimu. Tačiau Senasis Testamentas nėra vien tik Naujojo Testamento prologas. Įsakymai ir pranašystės Senosios Sandoros tautai ir jame duoti pažadai visiems žmonėms niekada nebuvo atšaukti. Senosios Sandoros knygose glūdi nepamainomi maldos lobiai ir išganinga išmintis; ypač psalmės tinka kiekvienos dienos pamaldoms bažnyčioje. [Youcat 17]
Kokią reikšmę krikščioniui turi Naujasis Testamentas?
Naujajame Testamente atskleidžiamas dieviškasis Apreiškimas. Keturios Evangelijos – pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną – yra Šventojo Rašto širdis ir neįkainojamas Bažnyčios lobis. Jose Dievo Sūnus pasirodo, koks Jis yra, ir susitinka su mumis.
Apaštalų darbai supažindina mus su Bažnyčios ištakomis ir su Šventosios Dvasios veikimu. Apaštalų laiškuose parodytas žmonių gyvenimas ir visos jo pusės Kristaus šviesoje. Apreiškime Jonui pranašaujama apie būsimą laikų pabaigą.
Jėzus yra viskas, ką Dievas norėjo mums pasakyti. Visas Senasis Testamentas ruošia Dievo Sūnaus tapimą žmogumi. Visi Dievo pažadai išsipildo per Jėzų Kristų. Būti krikščionimi, vadinasi, vis glaudžiau vienytis su Kristaus gyvenimu. Tam reikia skaityti Evangelijas ir jomis gyventi. Madlena Delbrel (Madaleine Delbrêl) sako: „Per Savo žodį Dievas mums parodo, kas Jis yra ir ko trokšta; Jis tai mums sako kasdien ir visą mūsų gyvenimą. Laikydami rankose Evangelijas turime atsiminti, kad jose gyvena Žodis, trokštantis į mus įsikūnyti, norintis mus sukrėsti, kad mes pradėtume Jo gyvenimą iš naujo, naujoje vietoje, nauju laiku, naujoje žmonių aplinkoje.“ [Youcat 18]
<...> „Dievo žodžiai, išreikšti žmonių lūpomis, pasidarė panašūs į žmonių kalbą, kaip kitados amžinojo Tėvo Žodis, priėmęs trapų žmogaus kūną, tapo panašus į žmones“. [Popiežius Benediktas XVI, Verbum Domini, 18]
