1.14 Kuo Biblija skiriasi nuo Kurano?
Musulmonai tiki, jog Kuranas buvo pažodžiui Dievo padiktuotas Muchamedui arabiškai. Kurano tekstai musulmonams šventi. Tai taip pat pasakytina apie Bibliją: būdami krikščionys mes tikime, kad Biblijos autoriai buvo įkvėpti Šventosios Dvasios (bet Dievas teksto nediktavo). Ta pati Šventoji Dvasia padeda skaitytojams teisingai interpretuoti Šventąjį Raštą. Biblijos žodžiai „negyvi“, kol nėra skaitomi.
Kalbant apie turinį, Kuranas neigia, jog Jėzus yra Dievo Sūnus ir jog Jis mirė bei prisikėlė iš numirusių. Tai reiškia, kad tiesa, jog Dievas įsikūnijo iš meilės mums, yra nepripažįstama.
Koks Šventojo Rašto vaidmuo Bažnyčios gyvenime?
Šventasis Raštas Bažnyčios gyvenimui teikia atramą ir stiprybę. Bažnyčios vaikams jis yra tikėjimo tvirtybė, dvasinio gyvenimo maistas ir šaltinis. Šventasis Raštas yra teologijos ir pastoracinio skelbimo siela. Pasak psalmininko, jis yra „žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui“ (Ps 119, 105). Štai kodėl Bažnyčia ragina dažnai skaityti Šventąjį Raštą, nes „nepažinti Raštų reiškia nepažinti Kristaus“ (šv. Jeronimas). [KBKS 24]
Tikėjimas į Dievą, išpažįstamas dvasinių Abraomo palikuonių − krikščionių, musulmonų ir žydų, − kai nuoširdžiai juo gyvenama, kai jis persmelkia gyvenimą, yra tam tikras žmonių kilnumo, brolybės ir laisvės pagrindas bei teisingo moralinio elgesio ir gyvenimo visuomenėje šaltinis. Dar daugiau: dėl šio tikėjimo į transcendentinį Dievą Kūrėją žmogus suvokia esąs kūrinijos viršūnė. Jis buvo sukurtas, kaip moko Biblija, „pagal Dievo paveikslą ir panašumą“ (Pr 1, 26); Kurane, šventojoje musulmonų knygoje, sakoma, kad nors žmogus sukurtas iš dulkių, „Dievas įkvėpė jam savo dvasią ir suteikė jam klausą, regėjimą ir širdį“, tai yra, gebėjimą protauti (Sūra 32.8). [Popiežius Jonas Paulius II Ankaroje 1979 m. lapkričio 29 d.]
