1.15 Kokia yra Senojo Testamento struktūra?
Katalikų Senasis Testamentas sudarytas iš 46 knygų. Pirmosios penkios knygos – Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo – yra vadinamos Penkiaknyge (graikų kalboje šis žodis reiškia „penki ritiniai“).
Be Penkiaknygės yra dar Istorinės knygos, pasakojančios Izraelio tautos istoriją, Pranašų knygos, kuriose pranašai įspėja dėl nuodėmės bei skelbia Mesijo (Jėzaus) atėjimą, ir Išminties knygos. Pastarosios yra atsakymų į tikinčiųjų užduodamus bendrus klausimus apie gyvenimą rinkiniai. Tai, ką mes vadiname Senuoju Testamentu, žydai vadina Tanachu.
Kokią reikšmę krikščioniui turi Senasis Testamentas?
Senajame Testamente Dievas apsireiškia kaip pasaulio Kūrėjas ir Palaikytojas bei žmonių Vadovas ir Ugdytojas. Ir Senojo, ir Naujojo Testamento raštai yra Dievo žodis. Be Senojo Testamento negalima suprasti Jėzaus.
Senajame Testamente prasideda didžioji tikėjimo mokymo istorija, kuri Naujajame Testamente daro lemiamą posūkį ir baigsis antruoju Kristaus atėjimu. Tačiau Senasis Testamentas nėra vien tik Naujojo Testamento prologas. Įsakymai ir pranašystės Senosios Sandoros tautai ir jame duoti pažadai visiems žmonėms niekada nebuvo atšaukti. Senosios Sandoros knygose glūdi nepamainomi maldos lobiai ir išganinga išmintis; ypač psalmės tinka kiekvienos dienos pamaldoms bažnyčioje. [Youcat 17]
„Naujasis Testamentas paslėptas Senajame, o Senasis iškeltas aikštėn Naujajame“ – štai taip šia tema įžvalgiai ir išmintingai pastebėjo šv. Augustinas. Tad ir pastoracijoje, ir akademinėje srityje yra svarbu aiškiai pabrėžti artimą abiejų Testamentų ryšį ir kartu su šv. Grigaliumi Didžiuoju priminti, kad „Naujasis Testamentas padarė Senojo Testamento pažadus regimus; ką tas skelbė slėpiningai, anas dabar skelbia atvirai kaip dabartį. Todėl Senasis Testamentas numato Naująjį, o Naujasis yra geriausi Senojo komentarai“. [Popiežius Benediktas XVI, Verbum Domini, 41]