4.43 Ar galima naudoti jėgą, kad apsigintum?
Saugoti gyvybę, kurią gavome iš Dievo, yra krikščioniška pareiga. Jei reikia ginti save ar kitus, galima naudoti jėgą. Naudojama jėga visada turėtų būti proporcinga puolimui.
Mes visada esame įpareigoti ginti kitus. Sekdamas Jėzaus pavyzdžiu, tu gali netgi pasirinkti paaukoti savo gyvybę už ką nors kitą. Jėzus sakė savo mokiniams: „<...> jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą“ (Mt 5, 39)Mt 5, 38-39: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui, bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.]. Jis pats į smurtą atsiliepė meile ir pasiaukojimu.
Kodėl gerbtina žmogaus gyvybė?
Todėl, kad ji šventa. Nuo pat pradžių ji susijusi su Dievo kuriamąja galia ir visada išlaiko ypatingą santykį su savo Kūrėju – vieninteliu savo tikslu. Niekam neleistina tiesiogiai naikinti nekaltą žmogiškąją būtybę, nes tai iš pagrindų prieštarauja asmens kilnumui ir Kūrėjo šventumui. „Nežudyk nekalto ir doro žmogaus“ (Iš 23, 7). [KBKS 466]
Kas draudžiama penktu įsakymu?
Kaip esmingai priešingi moraliniam įstatymui, penktu įsakymu draudžiami šie dalykai:
– tiesioginė ir tyčinė žmogžudystė bei bendrininkavimas joje;
– tiesioginis abortas, siektas kaip tikslas ar priemonė, taip pat bendrininkavimas jame, užtraukiantys ekskomuniką, nes žmogaus neliečiamybė absoliučiai gerbtina ir saugotina nuo pat jo pradėjimo;
– tiesioginė eutanazija, per kurią veiksmu arba tyčiniu neveiklumu nutraukiama gyvybė neįgaliesiems, ligoniams ar mirštantiesiems;
– savižudybė ir savanoriškas bendrininkavimas joje kaip sunkus nusižengimas teisingai Dievo, savo paties ir artimo meilei; atsakomybę už ją gali didinti keliamas papiktinimas ir mažinti psichikos sutrikimai arba didelė baimė. [KBKS 470]
Kodėl šiai nuostatai neprieštarauja asmenų ir visuomenės būtinoji gintis?
Todėl, kad būtinosios ginties atveju apsisprendžiama gintis ir pabrėžiama teisė į savo ar kito gyvybę, o ne apsisprendimas žudyti. Asmeniui, atsakingam už kito gyvybę, būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga. Tačiau panaudojama prievarta neturėtų būti didesnė už būtiną. [KBKS 467]
Kodėl negalima atimti gyvybės nei sau, nei kitam?
Vien tik Dievas yra gyvenimo ir mirties Viešpats. Žmogus negali žudyti kito žmogaus, išskyrus būtinos ginties atveju ar gelbėdamas(is) iš kraštutinės bėdos.
Kėsinimasis į gyvybę yra nusižengimas Dievui. Žmogaus gyvybė yra šventa: ji priklauso Dievui, yra Jo nuosavybė. Net mūsų pačių gyvenimas yra mums tik patikėtas. Pats Dievas davė mums gyvybę ir tik Jis gali ją pasiimti. Išėjimo knygoje taip ir parašyta: „Nežudysi“ (Iš 20, 13). [Youcat 378]
Kas dar draudžiama įsakymu nežudyti?
Draudžiama žmogžudystė ir pagalba nužudant. Draudžiamos žudynės kare. Draudžiama nutraukti nėštumą, taigi nužudyti žmogų nuo pat jo pradėjimo. Draudžiama savižudybė, taip pat savęs luošinimas ir naikinimas. Draudžiama ir eutanazija, kurios tikslas – nutraukti žmonių su negalia, ligonių ir mirštančiųjų gyvybę.
Šiandien draudimas žudyti dažnai apeinamas dėl tariamai humaniškų paskatų. Tačiau nei eutanazija, nei abortas nėra humaniški sprendimai. Todėl Bažnyčia šiais klausimais pasisako aiškiai ir griežtai. Kiekvienas, kuris padeda nutraukti nėštumą, priverčia kitą žmogų ar tik pataria jam tai daryti, taip pat ir kitais nusikaltimų gyvybei atvejais, yra automatiškai ekskomunikuojamas. Kai nusižudo psichiškai nesveikas žmogus, jo atsakomybė neretai yra ribota, o kartais jos ir visai nėra. [Youcat 379]
Kodėl būtinos ginties atveju galima nužudyti žmogų?
Kas veiksmu kėsinasi į kitų žmonių gyvybes, turi būti sustabdytas, net jei pats užpuolikas būtų nužudytas.
Būtinoji gintis yra ne vien tik teisė, ji gali būti ir pareiga to, kuris yra atsakingas už kitų žmonių gyvybę. Tačiau ginant gyvybę negalima suklysti pasirenkant priemones, jos turi būti proporcingos kilusiai grėsmei. [Youcat 380]
Kiekviena tauta, kiekviena vyriausybė turi teisę ir pareigą proporcingomis priemonėmis ginti savo egzistavimą ir laisvę nuo neteisėto agresoriaus. Tačiau karas vis labiau atrodo esąs barbariškiausia ir neveiksmingiausia konfliktų sprendimo tarp dviejų šalių ar galios įgijimo savo valstybėje priemonė <...> Ar neturėtų ginklų kiekis būti sumažintas iki lygio, suderinamo su teisėta gynyba, atsisakant ginklų, kurie niekaip negali būti įtraukti į šią kategoriją? [Popiežius Jonas Paulius II diplomatiniam korpusui, 1987 m. sausio 10 d.]
