4.29 Kaip atliekamas abortas?
Abortas yra medicininė intervencija, kuria tyčia nutraukiama nauja gimdoje auganti gyvybė. Iki septynių savaičių po apvaisinimo moteris gali pasirinkti išgerti abortą sukeliančią tabletę, kad sukeltų persileidimą.
Iki dvyliktos nėštumo savaitės vaisius gali būti išsiurbtas iš gimdos (atsiurbimas), naudojant galingą išsiurbimo įrenginį. Po dvyliktos savaitės kūdikis iš gimdos gali būti ištrauktas dalimis, atliekant operaciją (išplėtimą ir pašalinimą).
Kas draudžiama penktu įsakymu?
Kaip esmingai priešingi moraliniam įstatymui, penktu įsakymu draudžiami šie dalykai:
- tiesioginė ir tyčinė žmogžudystė bei bendrininkavimas joje;
- tiesioginis abortas, siektas kaip tikslas ar priemonė, taip pat bendrininkavimas jame, užtraukiantys ekskomuniką, nes žmogaus neliečiamybė absoliučiai gerbtina ir saugotina nuo pat jo pradėjimo;
- tiesioginė eutanazija, per kurią veiksmu arba tyčiniu neveiklumu nutraukiama gyvybė neįgaliesiems, ligoniams ar mirštantiesiems;
- savižudybė ir savanoriškas bendrininkavimas joje kaip sunkus nusižengimas teisingai Dievo, savo paties ir artimo meilei; atsakomybę už ją gali didinti keliamas papiktinimas ir mažinti psichikos sutrikimai arba didelė baimė. [KBKS 470]
Kodėl nutraukti nėštumo neleistina jokioje embriono raidos fazėje?
Dievo duotas gyvenimas yra tiesioginė Dievo nuosavybė, todėl gyvybė yra šventa ir neliečiama nuo pirmos jos pradėjimo akimirkos. „Dar prieš sukurdamas įsčiose, tave aš pažinau, dar prieš gimimą tave aš pašventinau“ (Jer 1, 5).
Tik vienas Dievas yra gyvenimo ir mirties Viešpats. Nė vienas gyvenimas niekam, išskyrus Jį, nepriklauso. Kiekvienas kūdikis nuo pradėjimo momento turi teisę gyventi. Nuo pat pradžių dar negimęs žmogus yra atskiras asmuo, į kurio teises niekam iš išorės nevalia kėsintis: nei valstybei, nei gydytojui, net pačiai motinai. Griežta Bažnyčios pozicija šiuo klausimu nėra gailestingumo stoka, ji tik parodo, kokia nepataisoma žala padaroma nekaltai žuvusiam kūdikiui, jo tėvams ir visai visuomenei. Ginti nekaltą gyvybę yra viena iš kilniausių valstybės užduočių. Kai valstybė nevykdo šios užduoties, pati griauna teisinės valstybės pamatus. [Youcat 383]
Dažnai dėl įsčiose tebesančio kūdikio mirties sprendžia ne tik motina, bet ir kiti žmonės. Pirmiausia kaltas gali būti kūdikio tėvas <...> tokiu būdu mirštamai sužeidžiama šeima, išniekinama jos kaip meilės bendrystės prigimtis bei jos pašaukimas būti „gyvybės šventove”. Negalima nepastebėti ir spaudimo, kurį kartais daro platesnis šeimos ratas ir draugai <...> Atsakingi taip pat gydytojai ir slaugai <...> Šia prasme abortai nustoja buvę tik individo atsakomybės bei jam daromos žalos dalimi ir įgyja ryškų socialinį matmenį. [Popiežius Jonas Paulius II, Evangelium Vitae, 59]
