1.33 Tuo pat metu Dievas yra ir vienas, ir trys. Argi tai ne nesąmonė?
Dievas egzistuoja kaip Tėvas , Sūnus ir Šventoji Dvasia . Šis Švenčiausiosios Trejybės apibūdinimas reiškia, kad vienas Dievas yra trijuose skirtinguose Asmenyse, kurie mus labai myli.
Meilės santykis tarp trijų Švenčiausiosios Trejybės Asmenų mums rodo, kad Dievas savo esmėje yra meilė . Tačiau mes niekada negalėsime visiškai suvokti šio slėpinio...
Ar įmanoma Švenčiausiosios Trejybės slėpinį pažinti vien žmogaus protu?
Dievas paliko savo trejybiškosios Būties pėdsakų kūrinijoje ir Senajame Testamente; tačiau jo Būties gelmė – Šventoji Trejybė yra slėpinys, nepasiekiamas žmogaus protui, taip pat Izraelio tikėjimui iki pat Dievo Sūnaus įsikūnijimo ir Šventosios Dvasios atsiuntimo. Šis slėpinys apreikštas per Jėzų Kristų ir yra visų kitų slėpinių šaltinis. [KBKS 45]
Ką Jėzus Kristus apreiškė apie Tėvo slėpinį?
Jėzus Kristus apreiškė, kad Dievas mums yra Tėvas ne tik dėl to, kad jis visatos ir žmogaus Kūrėjas, bet pirmiausia dėl to, kad jis amžinai savyje gimdo Sūnų, kuris yra jo Žodis, „Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas“ (Žyd 1, 3). [KBKS 46]
Kas yra Jėzaus Kristaus apreikštoji Šventoji Dvasia?
Tai trečiasis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo. Tai Dievas, vienas su Tėvu ir Sūnumi ir lygus jiems. Jis kyla „iš Tėvo“ (Jn 15, 26), kuris, būdamas pradžia be pradžios, yra viso trejybiškojo gyvenimo pradas. Jis kyla ir iš Sūnaus (Filioque) kaip Tėvo duodama amžinoji dovana Sūnui. Šventoji Dvasia, atsiųsta Tėvo ir įsikūnijusio Sūnaus, veda Bažnyčią į „tiesos pilnatvės“ (Jn 16, 13) pažinimą. [KBKS 47]
Kaip Bažnyčia išreiškia savo trejybiškąjį tikėjimą?
Bažnyčia išreiškia savo trejybiškąjį tikėjimą išpažindama vieną Dievą trijuose Asmenyse: Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Trys dieviškieji Asmenys yra vienas Dievas, kadangi kiekvienas iš jų tapatus vienintelei ir nedaliai dieviškosios prigimties pilnatvei. Šie Asmenys realiai skiriasi santykiais vienas kito atžvilgiu: Tėvas gimdo Sūnų, Sūnus gimsta iš Tėvo, Šventoji Dvasia kyla iš Tėvo ir Sūnaus. [KBKS 48]
Kaip veikia trys dieviškieji Asmenys?
Neatskiriami kaip vienatinės prigimties dieviškieji Asmenys yra neatskiriami ir veikimo požiūriu. Trejybės veikimas yra vienas ir tas pats, tačiau vieningame dieviškajame veikime kiekvienas Asmuo dalyvauja tokiu būdu, koks jam būdingas Trejybėje.
„O mano Dieve, mano garbinamoji Trejybe […]. Nuramink mano sielą. Padaryk ją savo dangumi, mėgstama buveine ir atilsio vieta. Tenepaliksiu tavęs niekada vieno, bet tebūsiu čia visà, pažadinta tikėjimo, apimta garbinimo, atsidavusi tavo kūrybingam veikimui“ (pal. Švč. Trejybės Elzbieta). [KBKS 49]
Mes tikime į vieną Dievą ar tris?
Mes tikime vieną Dievą trijuose Asmenyse (Švenčiausiąją Trejybę). „Dievas yra ne vienatvė, bet tobula bendrystė“ (Benediktas XVI, 2005-05-22).
Krikščionys garbina ne tris skirtingus dievus, bet vieną vienintelę Esybę – trejybinę dieviškąją Vienybę. Kad Dievas yra Trejybė, mes žinome iš Kristaus: Jis, Sūnus, kalba apie savo Tėvą danguje („Aš ir Tėvas esame viena“, Jn 10, 30). Jis meldžiasi Jam ir dovanoja mums Šventąją Dvasią, kuri yra Tėvo ir Sūnaus Meilė. Todėl mes esame krikštijami vardan Dievo – „Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). [Youcat 35]
Ar įmanoma žmogaus protu atskleisti, kad Dievas yra Trejybė?
Ne. Švenčiausioji Trejybė yra slėpinys. Apie Dievo Trejybę mums apreiškė Jėzus Kristus.
Žmonės savo protu negali nustatyti, kad Dievas yra Trejybė. Tačiau jie gali suprasti, kad šis slėpinys teisingas, jei pripažįsta Dievo Apreiškimą Jėzuje Kristuje. Jei Dievas būtų vienišas ir atsiskyręs, negalėtų mylėti per amžius. Jėzaus apšviesti, jau Senajame Testamente (pvz.: Pr 1, 2; 18, 2; 2 Sam 23, 2) bei visoje kūrinijoje galime įžvelgti trejybinės Dievo būties pėdsakų. [Youcat 36]
Kodėl Dievą vadiname Tėvu?
Dievą vadiname ir garbiname kaip Tėvą jau vien todėl, kad Jis yra Kūrėjas, pilnas meilės savo kūriniams. Dievo Sūnus Jėzus mums apreiškė ir išaiškino, kad Jo Tėvas yra ir mūsų Tėvas, į kurį turime kreiptis „Tėve mūsų“.
Daugelis ikikrikščioniškųjų religijų kreipdavosi į Dievą „Tėve“. Dar prieš Jėzų Izraelyje buvo kalbama apie Dievą kaip apie Tėvą (Įst 32, 6; Mal 2, 10) ir buvo žinoma, kad Dievas yra kaip Motina (Iz 66, 13). Žmonija iš patirties taip pat žino, kad tėvas ir motina yra ištakos ir autoritetas, saugotojai ir palaikytojai. Kaip Dievas yra realiai Tėvas, apreiškia mums Jėzus Kristus: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14, 9) Palyginime apie sūnų palaidūną Jėzus išsako giliausią žmogaus ilgesį turėti gailestingą tėvą. [Youcat 37]
Kas yra Šventoji Dvasia?
Šventoji Dvasia – trečiasis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo – yra toks pat Dievas kaip Tėvas ir Sūnus.
Jei jaučiame, kad Dievas yra mumyse, vadinasi, veikia Šventoji Dvasia. „Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią“ (Gal 4, 6), kad Ji mus pripildytų sklidinus. „Jūs gi esat gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ (Rom 8, 15) Pripildyti Šventosios Dvasios, kurią gauname Sutvirtinimo Sakramentu, galime kreiptis į Dievą „Tėve“. [Youcat 38]
Ar Jėzus yra Dievas? Ar Jis priklauso prie Švenčiausiosios Trejybės?
Jėzus Nazarietis yra Sūnus, antrasis Dieviškasis Asmuo, turimas galvoje meldžiantis: Vardan Dievo – „Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 18,19).
Jėzus, sakydamas esąs Šabo Viešpats ir leidęs save vadinti Viešpačiu, buvo arba apgavikas, arba Jis iš tikrųjų buvo Dievas. Kilo skandalas, kai Jis pasakė atleidžiąs nuodėmes. Jo amžininkų akyse tai buvo mirtimi baudžiamas nusikaltimas. Iš stebuklų ir ženklų, ir ypač iš Jo prisikėlimo, mokiniai suprato, kas yra Jėzus, garbino Jį ir kreipėsi j Jį: „Viešpatie.“ Toks yra Bažnyčios tikėjimas. [Youcat 39]
Mes pripažįstame Dievą ir Sūnų, Jo Logos (=Žodį), ir Šventąją Dvasią, vienesmius, ─ Tėvą, Sūnų, Dvasią, nes Sūnus yra Tėvo Intelektas, Protas, Išmintis, o Dvasia – kilsmas, kaip šviesa iš ugnies. [Atėnagoras, Krikščionių užtarimas, 24 sk. (MG 6, 945)]
