3.44 Kodėl Šventosios Mišios tokios nuobodžios?
Eucharistija yra pats svarbiausias iš septynių sakramentų, nes per jį Jėzus teikia save kaip maistą ir gėrimą. Tokiu būdu jis tiesiogine prasme sustiprina mus mūsų gyvenimuose ir tikėjime. Jėzus realiai yra Eucharistijoje arba Šventosiose Mišiose, tačiau atpažįstamas tik tų, kurie nori į Jį tikėti.
Štai kodėl Eucharistija yra vadinama tikėjimo paslaptimi (1 Tim 3, 9)1 Tim 3, 9: <...> bet saugantys tikėjimo paslaptį tyroje sąžinėje.. Nors gali visko ir nesuprasti, kai žinai, kad Eucharistijoje labai konkrečiai sutinki Jėzų, kaip Šventosios Mišios gali būti nuobodžios, sąmoningai jose dalyvaujant? #TwGOD programėlė gali padėti tau sekti Šv. Mišių tekstus daugeliu kalbų.
Kas yra Eucharistija?
Tai tikroji Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo auka, kurią jis įsteigė, kad per amžius iki jo atėjimo tęstųsi Kryžiaus auka, taip patikėdamas savo Bažnyčiai savo Mirties ir Prisikėlimo atminimą. Tai vienybės ženklas, meilės ryšys, Velykų puota, per kurią priimamas Kristus, siela pripildoma malonės ir suteikiamas amžinojo gyvenimo laidas. [KBKS 271]
Kaip Kristus įsteigė Eucharistiją?
„Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: „Tai yra mano Kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui.“ Taip pat po vakarienės Jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano Kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11, 23–25).
=Šią seniausią žinią apie įvykius Vakarienės menėje paskleidė apaštalas Paulius, kuris pats ten nedalyvavo, bet užrašė tai, ką jauna krikščionių bendruomenė laikė šventuoju slėpiniu ir šventė pamaldose. [Youcat 210]
Kokia yra Eucharistijos vieta Dievo išganymo plane?
Eucharistijos pirmavaizdis Senojoje Sandoroje pirmiausia yra Paschos vakarienė, kasmet žydų švenčiama su neraugintąja duona, minint skubotą ir išlaisvinantį išvykimą iš Egipto. Jėzus paskelbė ją mokydamas ir įsteigė su savo apaštalais švęsdamas Velykų pokylį Paskutinės vakarienės metu. Ištikimai laikydamasi Viešpaties paliepimo: „Tai darykite mano atminimui“ (1 Kor 11, 24), Bažnyčia visada šventė Eucharistiją, ypač sekmadienį, Jėzaus prisikėlimo dieną. [KBKS 276]
Kas yra Eucharistijos šventimo tarnautojas?
Vyskupas arba kunigas, kurio įšventinimas galioja ir kuris veikia atstovaudamas Kristui kaip Galvai ir Bažnyčios vardu. [KBKS 278]
Kokie yra esmingi ir būtini Eucharistijos elementai?
Tai kvietinė duona ir vynuogių vynas. [KBKS 279]
Ką reiškia transsubstanciacija?
Transsubstanciacija reiškia visos duonos substancijos pavirtimą Kristaus Kūno substancija ir visos vyno substancijos pavirtimą jo Kraujo substancija. Šis pavirtimas vyksta per Eucharistijos maldą dėl Kristaus žodžio veiksmingumo ir Šventosios Dvasios veikimo. Tačiau duonos ir vyno apčiuopiamos savybės, t. y. eucharistiniai pavidalai, nepakinta. [KBKS 283]
Kaip Bažnyčia vertina Eucharistiją?
Eucharistijos šventimas yra krikščionių bendruomenės branduolys, ji yra Bažnyčios esmė.
Mes esame Bažnyčia ne todėl, kad mokame Bažnyčios mokesčius, gerai sutariame ir atsitiktinai atsiduriame vienoje bendruomenėje, bet todėl, kad Eucharistijoje priimame Kristaus Kūną ir kaskart Kristaus Kūnas iš naujo mus perkeičia. [Youcat 211]
Kurie šv. Mišių elementai būtini?
Kiekvienose šv. Mišiose (Eucharistijos šventime) yra dvi didelės dalys – Žodžio liturgija ir Eucharistijos liturgija (siaurąja prasme).
Žodžio liturgijoje klausomės skaitinių iš Senojo ir Naujojo Testamento ir Evangelijos. Be to, čia aiškinamas Dievo žodis ir kalbama visuotinė malda. Tuojau po to prasidedančioje Eucharistijos liturgijoje atnašaujami duona ir vynas, kalbama malda su konsekracijos žodžiais ir tikintiesiems dalijama Šv. Komunija. [Youcat 213]
Kaip dažnai katalikas turi švęsti Eucharistiją?
Kiekvieno kataliko pareiga kas sekmadienį ir įsakytomis švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose. Kas iš tiesų nori būti Jėzaus draugas, priima, kai tik gali, asmeninį Jėzaus kvietimą į pokylį.
Tiesą sakant, tikram krikščioniui „pareiga“ dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose toks pat netinkamas žodis, kaip tikrai mylinčiam žmogui „pareiga“ pabučiuoti mylimą žmogų. Negalima užmegzti gyvo ryšio su Jėzumi, nenuėjus ten, kur Jis mūsų laukia. Todėl nuo seniausių laikų krikščionims dalyvavimas šv. Mišiose yra sekmadienio širdis ir svarbiausias savaitės laikas. [Youcat 219]
Kai matote paaukotą ir paguldytą ant altoriaus Viešpatį bei kunigą, stovintį ir besimeldžiantį virš aukos [Jėzaus], ir visus garbintojus <...> ar galite tada galvoti, jog vis dar esate tarp žmonių ir stovite ant žemės? [Šv. Jonas Auksaburnis, Apie kunigystę, 3 knyga, 4 sk. (MG 48, 642)]
