2.17 Ar popiežius yra šv. Petro įpėdinis?
Jėzus paskyrė žveją Simoną Petrą dvylikos apaštalų vadovu. Petras buvo jo „pravardė“: graikų kalbos žodis petra reiškia „uola“. Jėzus sakė, kad pastatys savo Bažnyčią ant „uolos“, kuria būti Petras buvo pašauktas (Mt 16, 18-19)Mt 16, 18-19: "Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.“.
Petrui ir jo įpėdiniams buvo patikėta vadovauti Bažnyčios bendruomenei. Vadovaujančios Petro pareigos visada buvo perduodamos vieno popiežiaus kitam. Tai reiškia, kad dabartinis mūsų popiežius taip pat yra apaštalo Petro įpėdinis.
Kodėl Kristus įsteigė bažnytinę hierarchiją?
Kristus įsteigė bažnytinę hierarchiją, idant ši jo vardu ganytų Dievo tautą, ir dėl to suteikė jai valdžią. Ją sudaro įšventintieji tarnautojai: vyskupai, kunigai ir diakonai. Dėl Šventimų sakramento vyskupai ir kunigai tarnaudami veikia Kristaus kaip Galvos vardu ir atstovaudami jo asmeniui; diakonai tarnauja Dievo tautai žodžio, liturgijos ir meilės diakonija (tarnystė). [KBKS 179]
Kaip įgyvendinamas bažnytinės tarnybos kolegialumas?
Kristaus išrinktų ir pasiųstų dvylikos apaštalų pavyzdžiu bažnytinės hierarchijos narių vienybė skirta visų tikinčiųjų bendrystei. Kiekvienas vyskupas tarnauja kaip vyskupų kolegijos narys bendrystėje su popiežiumi, kartu su juo rūpindamasis visuotine Bažnyčia. Kunigai tarnauja kaip dalinės Bažnyčios kunigijos nariai bendrystėje su savo vyskupu ir jo vadovaujami. [KBKS 180]
Kodėl bažnytinė tarnyba yra ir asmeninio pobūdžio?
Bažnytinė tarnyba yra ir asmeninio pobūdžio dėl to, kad Šventimų sakramento galia kiekvienas yra atsakingas asmeniškai jį pašaukusiam ir misiją jam patikėjusiam Kristui. [KBKS 181]
Kodėl Bažnyčia nėra demokratinė organizacija?
Demokratijos principas – visa valdžia kyla iš liaudies. O Bažnyčioje visa valdžia eina iš Kristaus. Todėl Bažnyčios sandara yra hierarchinė, tačiau Kristus suteikė jai ir kolegialią struktūrą.
Bažnyčios hierarchija kyla iš to, kad Bažnyčioje veikia pats Kristus, kai tarnystei įšventinti asmenys daro ir teikia tai, ko patys iš savęs nepajėgtų daryti ir teikti, t. y. Kristaus vietoje teikti sakramentų arba Kristaus vardu mokyti tikinčiųjų. Bažnyčios kolegialumas kyla iš to, kad Kristus visą tikėjimą perdavė dvylikos apaštalų kolegijai, kurių įpėdiniai, popiežiui (apaštalo Petro įpėdiniui) pirmininkaujant, vadovauja Bažnyčiai. Dėl šio kolegialumo Bažnyčios Susirinkimai tapo neatskiriama jos dalimi. Tačiau ir kituose Bažnyčios organuose, sinoduose ir tarybose, Dvasios dovanų įvairovė ir visuotinės Bažnyčios universalumas gali vaisingai veikti. [Youcat 140]
Kokia yra popiežiaus misija?
Popiežius, Romos vyskupas ir šventojo Petro įpėdinis, yra nuolatinis ir regimasis Bažnyčios vienybės pradas ir pamatas. Jis yra Kristaus vikaras, vyskupų kolegijos galva ir visos Bažnyčios ganytojas, dieviškuoju įsteigimu turintis joje pilnatvišką, aukščiausią, tiesioginę ir visuotinę valdžią. [KBKS 182]
Kokia popiežiaus misija?
Popiežius, apaštalo Petro įpėdinis ir Vyskupų kolegijos galva, yra Bažnyčios vienybės laidas. Jis turi didžiausią galią rūpintis žmonių sielomis ir yra aukščiausias autoritetas, kai sprendžiami mokymo ir drausmės klausimai.
Jėzus suteikė Petrui pirmą vietą tarp apaštalų. Tai apaštalą Petrą padarė aukščiausiu pirminės Bažnyčios autoritetu. Roma – Bažnyčios dalis, kuriai vadovavo Petras, ir kuri tapo jo kankinystės vieta, – po jo mirties tapo jaunos Bažnyčios dvasiniu orientyru. Kad išsilaikytų tikras, visas ir neiškraipytas apaštalų tikėjimas, kiekviena bendruomenė turėjo derintis su Roma. Iki šiol kiekvienas Romos vyskupas yra kaip Petras – visos Bažnyčios, kurios tikrasis Vadas yra Kristus, ganytojas. Tik šia prasme popiežius yra Kristaus vikaras žemėje. Kaip aukščiausias sielovados ir mokymo autoritetas, jis rūpinasi, kad būtų perduodamas neiškraipytas tikėjimas. Prireikus jis turi atimti įgaliojimus mokyti arba įšventintus asmenis už sunkius nusižengimus tikėjimui ir dorovei nušalinti nuo pareigų. Vienybė tikėjimo ir dorovės klausimais, laiduojama Bažnyčios Mokymo (Magisteriumo), kurio viršuje yra popiežius, daug lemia Katalikų Bažnyčios atsparumą ir plėtrą. [Youcat 141]
Nes jei reikia atsižvelgti į vyskupų įpėdinystės eilę, kaip daug patikimiau, tikriau ir saugiau mes juos skaičiuojame nuo Petro, kuriam, kaip atstovaujančiam visai Bažnyčiai, Viešpats pasakė: „<...> ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“(Mt 16, 18). Kadangi Petro įpėdinis buvo Linas, Lino ─ Anakletas, Anakleto ─ Klemensas, Klemenso ─ Evaristas <...> [Šv. Augustinas, Laiškai, Nr. 53 (ML 33, 196)]
