DeoQuest and TweetignwithGOD

 

All Questions
prev
Ankstesnis:3.21 Kokie daiktai yra svarbiausi bažnyčioje?
next
Kitas:3.23 Kaip atsirado skirtingi bažnyčių architektūros stiliai?

3.22 Kas yra krikštykla? Kodėl bažnyčioje yra statulų?

Bažnyčios pastato viduje

Krikštykloje yra vandens, kuris naudojamas žmonėms krikštyti. Joje prasideda naujas krikščionio gyvenimas. Statulos bažnyčiose padeda mums galvoti apie šventuosius. Tikintieji gali prašyti šventųjų (ne statulų!) kartu melstis Dievui.Visi šventieji yra arti Dievo danguje.

Kai uždegi žvakę prie vienos iš statulų, ši žvakė simbolizuoja tavo maldas, kurios tęsiasi net ir išėjus iš bažnyčios. Šventasis už tave melsis.

Krikštykloje asmuo yra krikštijamas ir tampa krikščioniu. Statulos ir atvaizdai padeda prašyti šventųjų melstis už mus ir su mumis.
Bažnyčios išmintis

Kodėl Senasis Testamentas draudžia Dievo atvaizdus ir kodėl mes, krikščionys, to draudimo nesilaikome?

Kad būtų išsaugotas Dievo slėpinys ir atsiribota nuo pagoniškų stabų, Pirmas įsakymas nustatė: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo“ (Iš 20, 4). Kadangi Dievo Sūnus įsikūnijo Jėzuje Kristuje ir parodė savo žmogišką veidą, krikščionybė atšaukė paveikslų draudimą; Rytų Bažnyčioje ikonos netgi laikomos šventomis.

Izraelio tėvų nuomonė, kad Dievas pranoksta viską (transcendencija) ir yra didingesnis už viską pasaulyje, ir dabar gyvuoja judaizme bei islame, kurie iki šiol draudžia daryti Dievo atvaizdus. Remdamasi Kristaus slėpiniu krikščionybė paveikslų draudimą (nuo IV a.) sušvelnino, o Nikėjos II Susirinkimas (787 m.) jį atšaukė. Jėzuje Kristuje įsikūnijęs Dievas mums nebėra absoliučiai neįsivaizduojamas, nuo Jėzaus laikų mes galime kurti Jo atvaizdą: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“ (Jn 14, 9). [Youcat 358]

Štai ką sako popiežiai

Kai mintyse žvelgiu atgal į ilgą savo gyvenimo kelią, apmąstau, kaip aplinkos – parapijos ir savo šeimos – buvau nuneštas prie Vadovicų bažnyčios krikštyklos, kur 1920 m. birželio 20 d. man suteikta malonė tapti Dievo sūnumi ir tikėjimas į mano Atpirkėją. Aš jau iškilmingai bučiavau šią krikštyklą Lenkijos krikšto tūkstantmečio metais, kai buvau Krokuvos arkivyskupas. Šiandien noriu vėl ją pabučiuoti kaip popiežius, šv. Petro įpėdinis. Noriu įsižiūrėti į Nuolatinės Pagalbos Motinos veidą jos paveiksle Vadovicuose. [Popiežius Jonas Paulius II, Kreipimasis Vadovicuose, 1979 m. birželio 7 d.]