1.45 O, dangau! Koks gi bus amžinasis gyvenimas?
Niekas čia, žemėje, tiksliai nežino, koks yra dangus (1 Kor 2:9)1 Kor 2:9: Bet skelbiame, kaip parašyta: Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli.. Ką tikrai žinome yra, jog dangus – tai „vieta“, kurioje yra Dievas. Jėzus paruošė vietą danguje kiekvienam žmogui.
Dangus yra pilnas gyvybės, šviesos ir ramybės. Galėsime regėti Dievą amžinai: tai yra mūsų kelio su Juo čia, žemėje, atbaigimas. Taip pat mes sutiksime visus kitus žmones, kurie prieš mus pateko į dangų.
Ką Dievas sukūrė?
Šventajame Rašte parašyta: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pr 1, 1). Savo Tikėjimo išpažinime Bažnyčia skelbia, kad Dievas yra visų regimųjų ir neregimųjų dalykų, visų dvasinių ir medžiaginių būtybių, t. y. angelų bei regimojo pasaulio ir ypač žmogaus, Kūrėjas. [KBKS 59]
Kas yra dangus?
Dangus yra Dievo aplinka, angelų ir šventųjų buvimo vieta ir kūrinijos tikslas. Žodžiai „dangus ir žemė“ reiškia visa, kas egzistuoja, visą kūriniją.
Dangus – tai ne vietovė visatoje. Tai yra būvis Anapus. Dangus yra ten, kur Dievo valia įvyksta be jokio pasipriešinimo. Dangus yra tada, kai yra vien gyvybė, kai gyvenama didžiausioje palaimoje – tokio gyvenimo žemėje nėra. Kai mes su Dievo pagalba pasieksime dangų, ten mūsų lauks „ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“ (1 Kor 2, 9). [Youcat 52]
Dangus yra begalinė Meilės akimirka. Niekas mūsų sielos nebeskiria nuo mylimo Dievo, kurio visą gyvenimą ji ieškojo. Su angelais ir visais šventaisiais galime amžinai džiaugtis Jame ir su Juo.
Stebėdami porelę įsimylėjėlių, meiliai žiūrinčių vienas į kitą, ar matydami žindomą kūdikį, kuris ieško motinos akių, tarsi norėtų amžiams išsaugoti kiekvieną jos šypseną, galime numanyti, kas yra dangus. Regėti Dievą akis į akį – tai yra vienintelis nesibaigiantis meilės mirksnis. [Youcat 158]
Tie, kurie darė gera, švies kaip saulė su angelais į amžinąjį gyvenimą, su mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi, visada Jį regėdami ir būdami Jo akivaizdoje bei gaudami nepaliaujamą džiaugsmą iš Jo, šlovindami Jį kartu su Tėvu ir Šventąja Dvasia beribiais amžių amžiais. [Šv. Jonas Damaskietis, Tikrojo tikėjimo aiškinimas, 4 knyga, 27 sk. (MG 94, 1228)]
