2.41 Kas buvo Tridento Susirinkimas?
Tridento Susirinkimas buvo svarbi katalikų atsako į Reformaciją (Kontrreformacijos) dalis. Šį Bažnyčios Susirinkimą 1545 m. sušaukė popiežius Paulius III. Susirinkimo metu priimti bendri vyskupų ir popiežiaus sprendimai labai svarbūs Bažnyčiai.
Susirinkimas pabrėžė tikėjimo esmę, pateikdamas nuodugnesnį septynių sakramentų paaiškinimą ir aiškiau nusakydamas Bažnyčios struktūrą. Kur reikėjo, buvo sudrausminti vyskupai ir kunigai. Daugelį amžių Tridento Susirinkimo dokumentai nustatė Bažnyčios gyvenimo kryptį.
Reformacijos amžiuje Katalikų Bažnyčia atrodė kone beišnykstanti. Ši nauja srovė, skelbianti „dabar Romos Bažnyčiai galas“, atrodė triumfuojanti. Ir mes matome, kad dėl tokių didžių šventųjų kaip Ignacas Lojola, Teresė Avilietė, Karolis Boromėjus ir kiti, Bažnyčia buvo prikelta. Tridento Susirinkime Ji atrado, kaip naujai įgyvendinti ir atgaivinti savo doktriną. Ir Ji vėl egzistavo labai gyvybingai. Pažvelkime į Apšvietos amžių, kai Volteras sakė: „Pagaliau ši senovinė Bažnyčia yra mirusi, žmonija gyva!“ O kas nutinka vietoj to? Bažnyčia atnaujinama. [Popiežius Benediktas XVI, Susitikimas su Albano kunigais, 2006 m. rugpjūčio 31 d.]