2.49 Kas vyko po Vatikano II Susirinkimo?
Dauguma žmonių ėmė entuziastingai įgyvendinti naujas Vatikano II Susirinkimo idėjas. Kai kuriose šalyse, įskaitant Nyderlandus, susitelkimas į pokyčius kartais buvo perdėtas, naujovėms tampant tikslu savaime, o ne priemonėmis stiprinti tikėjimą į Jėzų.
Pažymėtina, kad ypač šiuo laikotarpiu palyginti didelis kunigų ir vienuolių skaičius sulaužė įžadus ir pasitraukė iš celibatinio gyvenimo. Tačiau taip pat po Susirinkimo buvo įsteigta daug naujų kongregacijų ir pasauliečių judėjimų. Daugelis šių kongregacijų ir judėjimų sąmoningai koncentruojasi į Jėzaus Evangelijos skleidimą.
Galima pasakyti, kad krikščionybė savo gimimo metu įnešė į pasaulį religinės laisvės principą. Tačiau šios teisės į laisvę supratimas šiuolaikinės minties kontekste nebuvo lengvas, kadangi galėjo atrodyti, tarsi šiuolaikinė religijos laisvės versija suponuoja tiesos neprieinamumą žmogui ir todėl neišvengiamai perkelia religiją į subjektyvią sferą. Neabejotinai Apvaizdos lemta, kad po Susirinkimo uždarymo praėjus trylikai metų, popiežius Jonas Paulius II atvyko iš šalies, kurioje religijos laisvę paneigė marksizmas, kitaip tariant, tam tikra šiuolaikinės valstybės filosofijos forma. [Popiežius Benediktas XVI, Apmąstymai apie Vatikano II Susirinkimą, 2012 m. rugpjūčio 2 d.]
