4.36 O kaip kamieninės ląstelės ir genetiškai modifikuoti augalai?
Kamieninės ląstelės yra ypatingos ląstelės, kurios vaidina svarbų vaidmenį žmogaus kūno vystymesi. Kai kurių tipų kamieninės ląstelės gali būti auginamos laboratorijoje, siekiant sukurti audinį, kuris gali padėti žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis. Ar tai yra geras pasirinkimas, priklauso nuo kamieninių ląstelių šaltinio.
Pavyzdžiui, jeigu šios ląstelės gaunamos iš virkštelės, tai yra puiku: ši procedūra nekenkia žmogui. Bet embrionas – mažas žmogus – šiuo tikslu niekada neturi būti naudojamas. Tačiau genetiškai modifikuotiems augalams ir gyvūnams esminių prieštaravimų nėra, kol tai atliekama pagarbiai ir tarnauja žmonėms.
Kas yra bendrasis gėris?
Bendruoju gėriu laikoma visuomenės gyvenimo sąlygų visuma, leidžianti pasiekti tobulumą tiek grupėms, tiek pavieniams jos nariams. [KBKS 407]
Kas sudaro bendrąjį gėrį?
Bendrąjį gėrį sudaro: pagarba pagrindinėms asmens teisėms ir jų puoselėjimas; asmens ir visuomenės dvasinių ir laikinųjų gėrybių plėtojimas; visuotinė taika ir saugumas. [KBKS 408]
Kur bendrasis gėris įgyvendinamas geriausiai?
Bendrasis gėris įgyvendinamas geriausiai tokiose politinėse bendruomenėse, kuriose ginamas ir skatinamas piliečių ir tarpinių institucijų gėris, neišleidžiant iš akių visuotinio žmonijos šeimos gėrio. [KBKS 409]
Kokios yra vyskupo pareigos jam patikėtoje dalinėje Bažnyčioje?
Vyskupas, kuriam patikėta dalinė Bažnyčia, yra šios Bažnyčios vienybės regimasis pradas bei pamatas ir, padedamas kunigų bei diakonų, kaip Kristaus vikaras atlieka joje ganytojo pareigas. [KBKS 327]
Ar leistini eksperimentai su gyvais žmonėmis?
Moksliniai, psichologiniai ar medicininiai eksperimentai su gyvais žmonėmis leistini, jei laukiami rezultatai yra svarbūs žmonijai ir jei kitaip jie negali būti pasiekti. Tačiau tokie eksperimentai turi vykti tik tiems žmonėms sutikus.
Be to, šie eksperimentai neturi būti pernelyg rizikingi. Paversti žmones tyrimų objektais be jų sutikimo yra nusikaltimas. Lenkijos pasipriešinimo kovos dalyvės, Jono Pauliaus II patikėtinės Vandos Poltavskos likimas primena, kuo tuomet, kaip ir šiandien, buvo rizikuojama. Nacių laikais Vanda Poltavska Ravensbriuko koncentracijos stovykloje buvo nusikaltėliškų bandymų su žmonėmis auka. Vėliau ši psichiatrė kovojo už medicinos etikos atnaujinimą ir buvo viena iš Popiežiškosios gyvybės akademijos įkūrėjų. [Youcat 390]
Žinoma, Bažnyčia vertina ir skatina biomedicinos mokslų pažangą, atveriančią iki šiol nežinotas beprecedentes gydymo perspektyvas, pavyzdžiui, naudojant somatines kamienines ląsteles arba gydymą, kuriuo siekiama atkurti vaisingumą ar išgydyti genetines ligas. Tuo pat metu Bažnyčia jaučia pareigą nušviesti visas sąžines vienintelei tikrai pažangai, būtent, kad mokslo pažanga iš tikrųjų gerbtų kiekvieną žmogų, kurio asmeninis kilnumas turi būti pripažintas, nes jis yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. [Popiežius Benediktas XVI, Tikėjimo mokymo kongregacijai, 2008 m. sausio 31 d.]