3.2 Ar malda yra tas pats, kas kalbėjimas Dievui?
Malda nėra kalbėjimas Dievui, bet santykio su Juo mezgimas. Kaip ir bet kuriame santykyje, svarbus vaidmuo tenka bendravimui ir meilei. Tai apima daugiau nei vien sakymą Dievui, ko tu nori sau ar kitiems. Giliai viduje kiekvienas žmogus trokšta Dievo meilės ir nori geriau Jį pažinti.
Dievas karštai viliasi, kad tu nori Jį mylėti, kaip kad Jis myli tave. Todėl malda yra ne tik tam tikrų dalykų prašymas iš Dievo ir kalbėjimas Jam, bet ir (ypatingai) Jo klausymasis. Būtent maldos tyloje bei ramybėje gali atidžiai Jo klausytis.
Kokios yra įvairios prašymo maldos formos?
Tai gali būti prašymas atleisti, taip pat nuolankus ir pasitikėjimo kupinas prašymas, susijęs su visomis mūsų reikmėmis, tiek dvasinėmis, tiek medžiaginėmis. Tačiau pirmas trokštinas dalykas yra Karalystės atėjimas. [KBKS 553]
Kodėl turime Dievą prašyti?
Dievas mus kiaurai pažįsta ir žino, ko mums reikia. Tačiau Jis nori, kad mes prašytume: savo gyvenimo varge kreiptumės į Jį, Jo šauktumės, maldautume, melstume, skųstumės, net grumtumės su Juo maldoje.
Žinoma, Dievui nereikia mūsų maldų, kad mums padėtų. Tai, kad prašome, yra mūsų pačių labui. Neprašantis ir nenorintis prašyti žmogus užsisklendžia. Tik prašydamas žmogus atsiveria ir kreipiasi į visokio Gėrio Kūrėją. Prašantysis grįžta namo pas Tėvą. Prašymo malda užmezga teisingą žmogaus ryšį su Dievu, gerbiančiu mūsų laisvą apsisprendimą. [Youcat 486]
Kristus stovi prie jūsų širdžių durų (plg. Apr 3, 20) <...> Bet kad atidarytumėte duris, idant Kristus jus apšviestų (plg. Ef 5, 14), pirmiausia turite išgirsti Jį beldžiant. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną turite pabėgti nuo triukšmo bei sumaišties sūkurio ir keletą minučių pabūti tylūs bei ramūs <...> Labiau netgi negu kalbėjimas, malda yra klausymasis. Tėvas mums sako: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mk 9, 7). Per maldą būsite apšviesti, atgaivinti ir sustiprinti gyvenimo kelionei. [Popiežius Jonas Paulius II jaunimui Ugandoje, 1993 m. vasario 6 d.]