2.30 Kaip atsirado ortodoksų Bažnyčios?
Ketvirtame amžiuje Romos imperija suskilo į rytinę ir vakarinę dalis. Kilo įtampa, rytinei Bažnyčios daliai nepripažįstant popiežiaus valdžios.
1054 m. įvyko galutinis skilimas (schizma) tarp Romos Katalikų Bažnyčios Vakaruose ir Rytų ortodoksų Bažnyčių Rytuose. Vėliau kai kurios Rytų Bažnyčios vėl pripažino popiežiaus valdžią; tai yra Rytų katalikai. Katalikų Bažnyčios ir ortodoksų Bažnyčių skirtumai daugiausia susiję ne su tikėjimo turiniu, bet su tuo, kas vadovauja.
Tarp Katalikų Bažnyčios ir skirtingų Rytų ortodoksų Bažnyčių jau padaryta esminė ekumeninė pažanga. Pasiekti būtini patikslinimai dėl tradicinių kristologinių ginčų, o tai leido mums kartu išpažinti bendrą tikėjimą. Ši pažanga padrąsina, nes „rodo mums, jog pasirinktas kelias yra teisingas ir kad pagrįstai galime tikėtis kartu išspręsti ir kitus ginčytinus klausimus“ <...> Tegul mūsų ekumeninės pastangos visada būna nukreiptos į „meilės civilizacijos“, pagrįstos teisingumu, susitaikymu ir taika, kūrimą. [Popiežius Jonas Paulius II, Kreipimasis, 2003 m. sausio 28 d.]
