2.27 Kaip Šiaurės Europa tapo katalikiška?
5-ojo amžiaus pradžioje šv. Patrikas „nugabeno“ Evangeliją iš Anglijos į Airiją, kur susikūrė klestinčios vienuolinės bendruomenės. Savo ruožtu šios bendruomenės skelbė Evangeliją Škotijoje ir žemyninėje Europos dalyje.
Šeštojo amžiaus pabaigoje popiežius Grigalius Didysis nusiuntė misionierius į Šiaurės Europą, įskaitant ir Žemutines Provincijas. Tikėjimui Šiaurės Europoje ypač didelę įtaką padarė Airijos ir Anglijos misionieriai, kurie, kaip šv. Vilibrordas ir šv. Bonifacas, septintajame ir aštuntajame amžiuje per jūrą persikeldavo į žemyną.
Bažnyčios įkūrėjo Nyderlanduose minėjimas parodė puikias jo savybes: krikščionis, vienuolis, misionierius, vyskupas, šventasis. Jis paliko viską, kad skleistų tikėjimą į Kristų, kad atneštų Gerąją Naujieną žmonėms, kurie jos anksčiau negirdėjo <...> Šventasis Vilibrordas rašė apie save: „Dabar jis gyvena laimingai Dievo vardu 728 metais po mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo“. [Jonas Paulius II, Homilija, 1990 m. lapkričio 8 d.]