2.2 Kaip valdoma Bažnyčia?
Bažnyčia valdoma popiežiaus (kuris taip pat yra Romos vyskupas) kartu su kitais vyskupais. Popiežius yra apaštalo Petro, kurį Jėzus pasirinko vadovauti Bažnyčiai, įpėdinis.
Kiti vyskupai yra kitų apaštalų įpėdiniai. Vyskupas vadovauja vyskupijai. Kiekviena vyskupija yra padalinta į parapijas, kurioms vadovauja klebonai, arba ganytojai.
Kodėl Kristus įsteigė bažnytinę hierarchiją?
Kristus įsteigė bažnytinę hierarchiją, idant ši jo vardu ganytų Dievo tautą, ir dėl to suteikė jai valdžią. Ją sudaro įšventintieji tarnautojai: vyskupai, kunigai ir diakonai. Dėl Šventimų sakramento vyskupai ir kunigai tarnaudami veikia Kristaus kaip Galvos vardu ir atstovaudami jo asmeniui; diakonai tarnauja Dievo tautai žodžio, liturgijos ir meilės diakonija (tarnystė). [KBKS 179]
Kaip įgyvendinamas bažnytinės tarnybos kolegialumas?
Kristaus išrinktų ir pasiųstų dvylikos apaštalų pavyzdžiu bažnytinės hierarchijos narių vienybė skirta visų tikinčiųjų bendrystei. Kiekvienas vyskupas tarnauja kaip vyskupų kolegijos narys bendrystėje su popiežiumi, kartu su juo rūpindamasis visuotine Bažnyčia. Kunigai tarnauja kaip dalinės Bažnyčios kunigijos nariai bendrystėje su savo vyskupu ir jo vadovaujami. [KBKS 180]
Kodėl bažnytinė tarnyba yra ir asmeninio pobūdžio?
Bažnytinė tarnyba yra ir asmeninio pobūdžio dėl to, kad Šventimų sakramento galia kiekvienas yra atsakingas asmeniškai jį pašaukusiam ir misiją jam patikėjusiam Kristui. [KBKS 181]
Kodėl Bažnyčia nėra demokratinė organizacija?
Demokratijos principas – visa valdžia kyla iš liaudies. O Bažnyčioje visa valdžia eina iš Kristaus. Todėl Bažnyčios sandara yra hierarchinė, tačiau Kristus suteikė jai ir kolegialią struktūrą.
Bažnyčios hierarchija kyla iš to, kad Bažnyčioje veikia pats Kristus, kai tarnystei įšventinti asmenys daro ir teikia tai, ko patys iš savęs nepajėgtų daryti ir teikti, t. y. Kristaus vietoje teikti sakramentų arba Kristaus vardu mokyti tikinčiųjų. Bažnyčios kolegialumas kyla iš to, kad Kristus visą tikėjimą perdavė dvylikos apaštalų kolegijai, kurių įpėdiniai, popiežiui (apaštalo Petro įpėdiniui) pirmininkaujant, vadovauja Bažnyčiai. Dėl šio kolegialumo Bažnyčios Susirinkimai tapo neatskiriama jos dalimi. Tačiau ir kituose Bažnyčios organuose, sinoduose ir tarybose, Dvasios dovanų įvairovė ir visuotinės Bažnyčios universalumas gali vaisingai veikti. [Youcat 140]
Kokia yra vyskupų kolegijos užduotis?
Bendrystėje su popiežiumi ir visada su juo vyskupų kolegija taip pat vykdo aukščiausią ir pilnatvišką valdžią Bažnyčioje. [KBKS 183]
Kaip vyskupai įgyvendina mokymo misiją?
Bendrystėje su popiežiumi vyskupai kaip Kristaus autoritetu įgalioti tikri apaštalų tikėjimo liudytojai privalo visiems ištikimai ir autoritetingai skelbti Evangeliją. Dievo tauta tvirtai laikosi tikėjimo, remdamasi antgamtiniu tikėjimo jausmu ir vadovaujama gyvojo Bažnyčios Magisteriumo. [KBKS 184]
Kada pasireiškia Magisteriumo neklystamumas?
Neklystamumas pasireiškia tada, kai Romos popiežius, kaip aukščiausiasis Bažnyčios ganytojas, savo valdžios galia arba vyskupų kolegija bendrystėje su popiežiumi, ypač susirinkusi į visuotinį Susirinkimą, galutiniu aktu skelbia mokymą tikėjimo ar moralės klausimais ir kai popiežius ir vyskupai paprastajame magisteriume sutartinai pateikia kokį nors mokymą kaip galutinį. Šio mokymo privalo laikytis kiekvienas tikintysis su tikėjimo klusnumu. [KBKS 185]
Kaip vyskupai atlieka šventinimo tarnybą?
Vyskupai šventina Bažnyčią, dalydami Kristaus malonę per žodžio ir sakramentų tarnybą, ypač per Eucharistiją, taip pat savo malda, pavyzdžiu ir darbu. [KBKS 186]
Kaip vyskupai vykdo valdymo pareigą?
Kiekvienas vyskupas kaip vyskupų kolegijos narys drauge su kitais vyskupais, esančiais vienybėje su popiežiumi, kolegialiai rūpinasi visomis dalinėmis Bažnyčiomis ir visa Bažnyčia. Jam patikėtajai dalinei Bažnyčiai vyskupas vadovauja jam būdingos, paprastos ir tiesioginės šventosios valdžios galia Gerojo Ganytojo Kristaus vardu bendrystėje su visa Bažnyčia ir vadovaujamas Petro įpėdinio. [KBKS 187]
Ar vyskupai gali veikti ir mokyti kitaip nei popiežius, o popiežius – kitaip nei vyskupai?
Vyskupai negali nei veikti, nei mokyti kitaip nei popiežius, tik sutartinai su juo. O popiežius tam tikrais atvejais gali priimti sprendimą ir be vyskupų pritarimo.
Žinoma, popiežiaus sprendimus saisto Bažnyčios tikėjimas. Egzistuoja tam tikras bendras Bažnyčios tikėjimo jausmas. Tai Šventosios Dvasios duotas, visoje Bažnyčioje esantis esminis įsitikinimas tikėjimo klausimais, tam tikras sveikas bendras Bažnyčios supratimas, „tai, kuo visada, visur ir visi tikėjo“ (šv. Vincentas Lerinietis). [Youcat 142]
Visi privalote klausyti vyskupo, kaip Jėzus Kristus klausė Tėvo, o presbiterato – kaip apaštalų. Diakonus gerbkite kaip Dievo įstatymą. [Šv. Ignotas Antiochietis, Laiškas smirniečiams, 8 sk. (MG 5, 713; vertimas į lietuvių k. iš Bažnyčios Tėvai: nuo Apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo: antologija, Vilnius: Aidai, 2003, p. 65)]
