1.9 Ar tikėti logiška? Ar galiu klausinėti?
Užduoti klausimus būtina, nes taip mąstai apie tikėjimą. Užduodamas klausimus gali giliau perprasti tikėjimo tiesą ir geriau įžvelgti Dievo meilės tau prasmę.
Krikščioniškojo tikėjimo esmę galima suprasti tik apmąstant Dievo meilę kiekvienam žmogui. Mes galime iš dalies pažinti Jį per tai, ką Jis mums atskleidžia apie save (tai vadinama Apreiškimu) . Nepaisant to, kai kurie klausimai liks neatsakyti, nes nei vienas atsakymas negali visiškai nusakyti Dievo. Jis visada yra didesnis!
Kodėl žmoguje glūdi Dievo troškimas?
Sukurdamas žmogų pagal savo paveikslą, Dievas pats įrašė jo širdyje troškimą jį regėti. Net jei jis šį troškimą ignoruoja, Dievas nesiliauja traukęs žmogaus prie savęs, idant šis gyventų ir rastų jame tiesos bei laimės pilnatvę, kurios be paliovos ieško. Savo prigimtimi ir pašaukimu žmogus yra religinė būtybė, pajėgi užmegzti bendrystę su Dievu. Šis artimas ir gyvybiškas ryšys su Dievu suteikia žmogui pamatinį orumą. [KBKS 2]
Kodėl ieškome Dievo?
Dievas į mūsų širdis įdėjo troškimą Jo ieškoti ir Jį surasti. Šv. Augustinas sako: „Tu mus sukūrei sau, ir mūsų širdis bus tol nerami, kol ras poilsio Tavyje.“ Šį Dievo troškimą mes vadiname religija.
Natūralu, kad žmogus ieško Dievo. Nuolatinis žmogaus tiesos ir laimės siekis galiausiai yra paieška Jo, kuris žmogų absoliučiai palaiko, absoliučiai patenkina, absoliučiai jį priima. Žmogus tik tuomet yra patenkintas savimi, kai suranda Dievą. „Kas ieško tiesos, ieško Dievo, nesvarbu, ar jam pačiam tai aišku, ar ne“ (Edita Štein – šv. Kryžiaus Teresė Benedikta). [Youcat 3]
Krikščioniškoje santvarkoje aptiksime, jog esama, visiškai nekalbant arogantiškai, bent jau tiek pat tikėjimo tiesų nagrinėjimo ir pranašų raštuose esančių neaiškių posakių bei palyginimų Evangelijose, bei nesuskaičiuojamos daugybės kitų dalykų, kurie buvo arba papasakoti, arba įvykdyti simboline reikšme, aiškinimo. [Origenas, Prieš Celsą, 1 knyga, 9 sk. (MG 11, 672)]