1.8 Ar gali būti tik viena tiesa?
Tiesa yra kažkas objektyviai teisinga ir todėl nepriklauso nuo to, ką apie ją galvoja žmonės. Jėzus sakė, kad Jis pats yra tiesa (Jn 14, 6)Jn 14, 6: Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“.
Tiesa, kurios Jėzus moko ir kurią įkūnija, yra objektyviai teisinga ir todėl nepriklauso nuo žmonių, kurie tiki į Jį, skaičiaus. Jėzus moko, jog Dievas mus sukūrė, jog Jis labai mus myli ir jog tikisi, kad atsakysime „taip“ į Jo kvietimą būti laimingiems su Juo danguje.
Kokia prasme Dievas yra tiesa?
Dievas yra pati Tiesa ir kaip toks negali nei klysti, nei klaidinti. Jis „yra šviesa, ir jame nėra jokios tamsybės“ (1 Jn 1, 5). Amžinasis Dievo Sūnus, įsikūnijusioji Išmintis, buvo atsiųstas į pasaulį liudyti Tiesą (plg. Jn 18, 37). [KBKS 41]
Ką reiškia pasakymas, kad Dievas yra Tiesa?
„Dievas yra šviesa, ir jame nėra jokios tamsybės“ (1 Jn 1, 5). Jo žodis yra tiesa (plg. Pat 8, 7) ir Jo „Mokymas – tiesa“ (Ps 119,142). Jėzus pats laiduoja, kad Dievas yra Tiesa, kai prisipažįsta Poncijui Pilotui: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą.“ (Jn 18, 37)
Nėra jokių būdų, kaip įrodyti Dievo buvimą, kadangi mokslas negali Jo paversti tiriamuoju objektu. Vis dėlto Dievas pats duoda tam tikrą įrodymo metodą. Iš Jėzaus žinome, kad Dievas yra Tiesa, ir Jo liudijimas – absoliučiai tikras. Jis yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Tai kiekvienas gali sužinoti ir patikrinti, jei tik leisis Jo vadovaujamas. Jei Dievas nebūtų tikras, tikėjimas ir protas negalėtų sutarti. Tačiau sutarimas įmanomas, nes Dievas yra Tiesa, o tiesa yra iš Dievo. [Youcat 32]
Tikrą religingumą sudaro tarnyba vienam tikram Dievui. Šis Dievas yra vienas, yra pati tiesa. Ir lygiai kaip be šios vienos tiesos nėra jokios kitos tiesos, taip ir be vieno tikro Dievo nėra jokio kito tikro Dievo. Nes ši viena tiesa yra viena dievystė. Todėl mes negalime teisingai sakyti, kad yra du tikri dievai, lygiai kaip pati tiesa iš prigimties negali būti daloma. [Šv. Fulgencijus, Aštuntasis laiškas (ML 56, 365)]
