1.35 Jei Dievas yra visagalis, kodėl nutinka nelaimės? Kodėl egzistuoja blogis?
Yra skirtumas tarp blogio, kurį sukelia žmonės , ir kitų blogų dalykų, tokių kaip stichinės nelaimės. Žmogus iš Dievo gavo laisvą valią ir gali pasirinkti teisingai arba neteisingai . Jei Dievas įsikištų, mes nebebūtume laisvi!
Kodėl būna stichinių nelaimių ir kodėl Dievas neįsikiša, kad sukliudytų siaubingą blogį, sukeltą kai kurių žmonių, lieka paslaptis. Tačiau tai niekada nėra Dievo, kuris yra kupinas meilės , bausmė. Dievas užjaučia kenčiančius ir įkvepia žmones padėti vieni kitiems. Jei bendradarbiaujame su Juo, tada blogis niekada netars paskutinio žodžio.
Jei Dievas visagalis ir visažinis, kodėl Jis leidžia blogiui egzistuoti?
„Dievas leidžia blogiui egzistuoti tik todėl, kad išgautų iš jo gėrį“ (šv. Tomas Akvinietis).
Blogis pasaulyje yra tamsus ir skausmingas slėpinys. Net Nukryžiuotasis klausė Tėvą: „Mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ (Mt 27, 46) Daug kas čia yra nesuvokiama. Tačiau viena tikrai žinome: Dievas yra absoliutus Gėris. Jis negali būti jokio blogio priežastis. Dievas sukūrė pasaulį gerą, darnų ir netobulą, bet keliaujantį į tobulumą ir turintį išgyventi įvairių negandų bei skausmingų įvykių, patirti procesus, kuriuos Bažnyčia vadina fiziniu blogiu, pavyzdžiui, įgimtas negalias ar gamtos katastrofas. O moralinis blogis atsirado pasauliui piktnaudžiaujant laisve.
Pragarą žemėje – vaikus kareivius, savižudybes, koncentracijos stovyklas – sukūrė žmonės. Todėl lemiamas klausimas turėtų būti ne „Kaip galima tikėti gerąjį Dievą, jeigu egzistuoja tiek daug blogio?“, bet „Kaip galėtų širdį ir protą turintis žmogus ištverti šiame pasaulyje, jei Dievo nebūtų?“ Kristaus mirtis ir prisikėlimas mums rodo, kad blogis nebuvo pirmas žodis, nebuvo jis ir paskutinis. Iš baisiausio blogio Dievas išgavo absoliutų gėrį. Mes tikime, kad Dievas per Paskutinį teismą padarys galą visoms neteisybėms. Būsimame gyvenime nebebus blogio ir kančios. [Youcat 51]
Tikrai [Dievas] teisingai turi būti vadinamas visagaliu, nors Jis negali nei mirti, nei suklysti. Nes Jis vadinamas visagaliu dėl to, jog daro, ką nori, ─ ne dėl to, jog kenčia, ko nenori. [Šv. Augustinas, Dievo miestas, 5 knyga, 10 sk. (ML 41, 152)]
