1.22 Kodėl Didysis tvanas įvyko Nojaus laikais?
Pradžios knyga pasakoja, kad, praėjus daug metų po Adomo ir Ievos nuopuolio, Dievas vėl buvo nusivylęs žmonėmis, kurie elgėsi nuodėmingai. Jis apgailestavo, kad juos sukūrė, ir norėjo sunaikinti juos dideliu potvyniu. Tik Nojus elgėsi gerai. Dievas liepė jam pasistatyti arką, kurioje tilptų jo šeima bei po patiną ir patelę iš visų pasaulio gyvūnų rūšių [qtip:(Pr 6, 13-19)|(Pr 6,13-19): Tuomet Dievas tarė Nojui: "Aš nusprendžiau padaryti galą visiems mariesiems, nes per juos žemė prisipildė smurto, – tikėk manimi, sunaikinsiu juos drauge su žeme. Statyk sau arką iš
gofero medžių, padaryk arkoje perdaras ir užglaistyk ją iš vidaus ir iš lauko derva. Šitokią ją padirbsi: arkos ilgis bus trys šimtai uolekčių, jos plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis trisdešimt uolekčių. Padaryk stoglangį arkai ir užbaik arką vienu uolekčiu viršum jo. Įtaisyk arkos šone angą ir pastatyk arką su žemutiniu, antruoju ir trečiuoju deniu. Tikėk manimi, užliesiu tvanu – vandenimis – žemę po dangumi sunaikinti visiems mariesiems, turintiems gyvybės alsavimą. Visa, kas žemėje, pražus. Bet su tavimi sudarysiu sandorą, – tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos įeisite į arką. O iš visų gyvūnų, visų mariųjų, įvesk į arką po du – patiną ir patelę, kad jie išliktų gyvi drauge su tavimi."]
Kai potvynis užliejo žemę, Nojaus arka plūduriavo didžiulėje jūroje. Po 150 dienų vanduo ėmė slūgti. Dievas sudarė sandorą su visais žmonėmis: Jis niekada daugiau neleis, kad žemė būtų užtvindyta. Vaivorykštė yra šio pažado ženklas (Pr 9, 16)(Pr 9, 16): Kai lankas bus debesyje, aš į jį pažvelgsiu ir atsiminsiu sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų – visų žemėje esančių mariųjų.
Kokie yra pirmi Dievo Apreiškimo tarpsniai?
Iš pradžių Dievas apsireiškė mūsų pirmiesiems tėvams – Adomui bei Ievai ir pakvietė juos į artimą bendrystę su juo. Po jų nuopuolio jis nepertraukė savo Apreiškimo ir pažadėjo išganymą visiems jų palikuonims. Po tvano Dievas su Nojumi sudarė sandorą tarp savęs ir visų gyvų būtybių. [KBKS 7]
Kaip Dievas apsireiškia Senajame Testamente?
Dievas Senajame Testamente pasirodo kaip Dievas, kuris iš meilės sukūrė pasaulį ir žmonėms lieka ištikimas net tuomet, kai jie dėl nuodėmės nuo Jo pasitraukia.
Dievas istorijoje daug kartų leido save pažinti: su Nojumi Jis sudaro sandorą, kad išgelbėtų visas gyvas esybes. Jis pašaukia Abraomą, kad jį padarytų „tautų daugybės protėviu“ (Pr 17, 5), pažadėdamas jam, jog „visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“ (Pr 12, 3). Iš Abraomo kilusi Izraelio tauta tampa ypatinga Jo nuosavybe. Mozei Dievas pasako, kaip Jį vadinti. Jis paslaptingai vadinamas JHWH, dažniausiai rašomas JHWH, reiškia: „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14). Jis išvaduoja Izraelio tautą iš Egipto vergovės, ant Sinajaus kalno sudaro Sandorą ir per Mozę duoda Izraelio tautai Įstatymą. Dievas vis siunčia savo tautai pranašus, kurie kviečia ją atsiversti ir atnaujinti Sandorą. Pranašai skelbia, kad Dievas sudarys naują ir amžiną Sandorą, kuri nuves į visišką atsinaujinimą ir galutinį išganymą. Ši Sandora apims visus žmones. [Youcat 8]
Štai ką sako Popiežiai
Įvairiais amžiais žmonės ir toliau darė nuodėmes, galbūt netgi didesnes negu tos, kurios aprašytos prieš potvynį. Tačiau iš Sandoros, Dievo sudarytos su Nojumi, žodžių mes suprantame, kad dabar nėra nuodėmės, kuri galėtų paskatinti Dievą sunaikinti Jo paties sukurtą pasaulį. [Popiežius Jonas Paulius II, Homilija, 1997 m. vasario 16 d.]
