4.12 Kas yra malonė?
Malonė yra Jėzaus dovana mums, dovana, suteikianti gyvenimą (Jn 1, 17)Jn 1, 17: Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.. Savo malone Dievas padeda mums tikėti, užmegzti draugystę su Dievu ir gyventi krikščioniškai.
Malonė keičia mūsų požiūrį į pasaulį: daugelis dalykų, kurie dažnai atrodo tokie svarbūs (pinigai, turtas, galia, tavo karjera), staiga pasidaro kur kas mažiau svarbūs. O kiti dalykai, tokie kaip meilė Dievui ir artimui, tampa svarbesni.
Ką vadiname malone?
Malone mes vadiname laisvą, meilingą Dievo dėmesį mums, Jo išganingą gerumą, iš Jo plaukiančią gyvybės galią. Per Kryžių ir Prisikėlimą Dievas atsigręžia tiesiai į mus ir maloningai mums atsiduoda. Malonė yra viskas, ką mums duoda Dievas, nors ir nesame to nusipelnę.
„Malonė, – sako popiežius Benediktas XVI, – yra Dievo pažvelgimas į mus, Jo Meilės palytėjimas.“ Malonė ne daiktas, o Dievo apsireiškimas žmogui. Dievas niekada nedovanoja mažesnės dovanos nei save patį. Turėdami malonę, esame Dieve. [Youcat 338]
Kas yra nuteisinamoji malonė?
Malonė yra neužsitarnaujama dovana, kurią mums dovanoja Dievas, kad galėtume dalyvauti jo trejybiškajame gyvenime ir gebėtume veikti iš meilės jam. Ji vadinama išliekamąja, arba pašvenčiamąja, arba sudievinamąja malone, nes ja mes pašventinami ir sudievinami. Ji yra antgamtinė, nes visiškai priklauso nuo dovanojamo Dievo užmojo ir pranoksta žmogaus protą bei jėgas. Todėl ji neprieinama mūsų patyrimui. [KBKS 423]
Kokios yra kitos malonės rūšys?
Be išliekamosios malonės dar yra: veikiančioji malonė (su tam tikromis aplinkybėmis susijusios dovanos); sakramentinė malonė (kiekvienam sakramentui būdingos dovanos); ypatingosios malonės, arba charizmos (jų tikslas – bendrasis Bažnyčios gėris), įskaitant luomo malones, lydinčias bažnytinio tarnavimo ir gyvenimo pareigų atlikimą. [KBKS 424]
Kaip Dievo malonė mus veikia?
Dievo malonė įveda mus į vidinį Trejybinio Dievo gyvenimą, į Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilę. Ji padaro mus pajėgius gyventi Dievo meilėje ir veikti iš meilės.
Malonė atsiųsta mums iš aukštybių ir jos negalima paaiškinti žemiškosiomis priežastimis (antgamtinė malonė). Ji daro mus – pirmiausia Krikštu – Dievo vaikais ir dangaus paveldėtojais (pašvenčiamoji, arba sudievinamoji, malonė). Ji apdovanoja mus išliekamuoju vidiniu polinkiu daryti gera (išliekamoji malonė). Malonė mums padeda atpažinti, trokšti ir daryti visa tai, kas mums išeis į gera, nuves pas Dievą, į dangų (padedamoji malonė). Malonė itin veikia sakramentuose, kurie mūsų Išganytojo valia tapo matomomis susitikimo su Dievu vietomis (sakramentinė malonė). Malonė pasireiškia ir ypatingomis dovanomis pavieniams krikščionims (charizmos) ar ypatingomis galiomis, pažadėtomis sutuoktinių, dvasininkų ir vienuolių luomams (luomo malonės). [Youcat 339]
<...> meldžiame ir prašome, kad mumyse būtų Dievo valia. O kad ji mumyse būtų, reikia Dievo valios, tai yra jo pagalbos ir apsaugos, nes niekas nėra stiprus savo jėgomis, ─ saugus esti tik dėl Dievo malonės ir gailestingumo. [Šv. Kiprijonas, Apie Viešpaties maldą, 14 sk. (ML 4, 528; vertimas į lietuvių kalbą iš Valandų liturgija, III tomas, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2015, p. 328)]
