4.17 Kaip tampama šventuoju?
Šventieji yra žmonės, kurie savo gyvenime buvo ypatingai atviri Dievui. Kadangi po mirties Bažnyčia paskelbė juos šventaisiais (kanonizavo), visiems yra aišku, kad jie danguje ir ten už mus meldžiasi. Šventieji yra pavyzdys visiems tikintiesiems.
Bažnyčia nustatė specialią kanonizacijos procedūrą. Asmeniui mirus, jis arba ji pirmiausia turi būti paskelbtas (-ta) Dievo tarnu (tarnaite), po to – garbinguoju (-ąja), tada – palaimintuoju (-ąja), o galų gale – šventuoju (-ąja). Kiekvienas gali tapti šventu palaikydamas artimą santykį su Jėzumi, nors ir ne visi tokie žmonės yra oficialiai paskelbiami šventaisiais.
Ką vadiname šventųjų bendravimu?
Šventųjų bendravimas – tai bendravimas visų žmonių, ir mirusių, ir gyvų, kurie savo viltis sieja su Kristumi ir po Krikšto Jam priklauso. Kadangi esame vienas Kūnas Kristuje, visi gyvename vienoje dangų ir žemę apimančioje bendruomenėje.
Bažnyčia yra didesnė ir gyvybingesnė, nei mes galvojame. Jai priklauso gyvieji ir mirusieji – nesvarbu, ar esantys skaistykloje, ar jau besidžiaugiantys dangaus laime, pažįstami ir nepažįstami, dideli šventieji ir niekuo neišsiskiriantys žmonės. Mes galime remti vienas kitą ir po mirties: galime pasikviesti į pagalbą savo dangiškuosius bendravardžius globėjus ir mylimuosius šventuosius, taip pat ir savo mirusius artimuosius, kurie, mūsų manymu, jau yra pas Dievą, ir, atvirkščiai – mes galime savo užtariamąja malda padėti tiems mūsų mirusiesiems, kurie dar skaistinasi. Ką kiekvienas žmogus daro ar kenčia Kristuje ar dėl Kristaus, naudinga visiems. Antra vertus ir kiekviena nuodėmė, deja, kenkia visai bendruomenei. [Youcat 146]
Ar mes visi turime tapti šventaisiais?
Taip. Mūsų gyvenimo prasmė yra susivienyti su Dievu meilėje, kad visiškai atitiktume Dievo norus. Mes privalome leisti Dievui „gyventi savo gyvenimą mumyse“ (pal. Motina Teresė), vadinasi – turime būti šventi.
Kiekvienas žmogus savęs klausia: kas aš esu, dėl ko ir kodėl esu, kaip man tapti pačiu savimi? Tikėjimas atsako: tik šventumas padaro žmogų tokį, kokio norėjo jį sukūręs Dievas. Tik būdamas šventas žmogus pasiekia visišką santarvę su pačiu savimi ir Dievu. Tačiau šventumas nėra paties susikurtas tobulumas, jis yra susivienijimas su žmogumi tapusia Meile – Kristumi. Kas taip naują gyvenimą įgyja, atranda save ir tampa šventas. [Youcat 342]
Mieli jauni žmonės, Bažnyčiai reikia tikrų liudytojų naujajai evangelizacijai: vyrų ir moterų, kurių gyvenimai buvo perkeisti susitikimo su Jėzumi, vyrų ir moterų, galinčių perduoti šią patirtį kitiems. Bažnyčiai reikia šventųjų. Visi yra pašaukti į šventumą ir vien tik šventieji gali atnaujinti žmoniją. Daugelis ėjo prieš mus šiuo Evangelijos didvyriškumo keliu ir aš raginu jus dažnai kreiptis į juos, meldžiant jų užtarimo. [Popiežius Jonas Paulius II, Žinia PJD 2005 m., 7]
